Klinikinės mitybos specialistė Anna Jedrej pabrėžia, kad pasaulyje, kuriame gausu maisto pagundų, verta vengti vienos rūšies sūrio. Nepaisant viliojančios tekstūros, lydytas sūris yra stipriai perdirbtas produktas, turintis daug kalorijų ir sočiųjų riebalų bei prastą maistinę vertę.
Anna Jedrej, analizuodama lydytų sūrių sudėtį, atkreipia dėmesį į prastos kokybės sudedamąsias dalis. Šiuose produktuose, nors ir populiariuose tarp vartotojų, iš tiesų gausu dirbtinių priedų, druskos, konservantų, taip pat transriebalų ir kietiklių. Gamybos procese naudojama aukšta temperatūra skatina nizino – natūralaus antibiotiko, galinčio neigiamai paveikti žarnyno mikroflorą – susidarymą.
Taip pat susirūpinimą kelia fosfatai, kurių dažnai dedama į lydytus sūrius. Šios medžiagos gali blokuoti svarbiausių mineralų, pavyzdžiui, kalcio ir geležies, įsisavinimą, o tai yra papildomas argumentas prieš jų vartojimą.
Mitybos specialistė ypač įspėja neduoti lydytų sūrių mažiems vaikams, atkreipdama dėmesį į galimą riziką jų besivystančiam organizmui. Ji rekomenduoja vengti šių produktų, pabrėždama, kad sveikos mitybos pagrindas neturėtų būti labai perdirbti maisto produktai.
Dėl sveikatos ir geros savijautos verta įsiklausyti į šiuos įspėjimus ir rinktis mažiau perdirbtus produktus, kuriuose gausu natūralių maistinių medžiagų. Alternatyva lydytiems sūriams yra natūralūs sūriai, kurie yra ne tik sveikesni, bet ir gali prisidėti prie geresnės organizmo veiklos.
