Viltys atrasti gyvybę Marse didėja, nes vis daugiau tyrimų rodo galimas jos egzistavimo vietas. Naujausia NASA teorija teigia, kad mikrobiologinė gyvybė gali egzistuoti po Raudonąją planetą dengiančio ledo paviršiumi.
Paklausėme Nicko Bostromo, švedų filosofo ir Oksfordo universiteto profesoriaus, kuris 2008 m. nurodė, kad gyvybės atradimas Raudonojoje planetoje gali būti blogiausia žinia žmonijos istorijoje, ką jis mano apie naujausius atradimus.
Spalio 17 d. moksliniame žurnale „Nature Communications Earth & Environment“ paskelbti naujausi NASA atlikto tyrimo apie galimos gyvybės Marse vietas rezultatai. Kol kas jos egzistavimas nepatvirtintas, tačiau mokslininkai nustato vis daugiau vietovių, kuriose yra tinkamos sąlygos jai vystytis.
Gyvybės paieška Marse
Naujajame tyrime NASA sutelkė dėmesį į vieną iš dviejų Marse aptinkamų ledo rūšių. Kalbama apie vandens ledą. Dideli jo kiekiai susidarė iš sniego, susimaišiusio su dulkėmis, kurios per pastaruosius milijonus metų nukrito ant Raudonosios planetos paviršiaus. Be jo, ledo Marse galima rasti ir sušaldyto anglies dioksido pavidalu.
NASA mano, kad mikrobai galėjo rasti potencialius namus kaip tik po vandeningu Raudonosios planetos paviršiaus ledu. Iš tiesų, pasitelkę kompiuterinį modeliavimą, tyrimo autoriai įrodė, kad pro vandens ledą patenkančių saulės spindulių kiekis yra pakankamas, kad po šio ledo paviršiumi esančiuose negiliuose tirpstančio vandens baseinuose vyktų fotosintezė.
Be to, pakankamai storas ledas apsaugo nuo destruktyvios ultravioletinės spinduliuotės, kuri galiausiai sudaro tinkamas sąlygas mikrobinei gyvybei augti ir klestėti. Panašius procesus galima stebėti ir mūsų planetos paviršiuje.
Tokiuose tirpstančio vandens turinčiuose rezervuaruose, kurie susidaro „Žemės“ lede, knibždėte knibžda gyvybės. NASA primena, kad juose galima rasti dumblių, grybų ar mikroskopinių cianobakterijų, kurios, be kita ko, semiasi energijos iš fotosintezės.
Gyvybė Marse – blogas ženklas žmonijai?
Švedų filosofas, Oksfordo universiteto profesorius Nickas Bostromas prieš 16 metų mokslo žurnale „MIT Technology Review“ paskelbė esė, kurioje svarstė gyvybės radimo Marse pasekmes.
„(…) jei aptiktume kokių nors paprastų, išnykusių gyvybės formų – bakterijų, dumblių – pėdsakų, tai būtų bloga žinia. Jei rastume kažko labiau pažengusio, galbūt kažko panašaus į trilobito [išnykusių jūrinių nariuotakojų būrys] liekanas ar net mažo žinduolio skeletą, tai būtų labai bloga žinia. Kuo sudėtingesnę gyvybę rastume, tuo liūdnesnė būtų žinia apie jos egzistavimą. Be abejo, moksliniu požiūriu tai būtų įdomu, tačiau tai būtų blogas ženklas žmonijos ateičiai,“ – jis pažymėjo jame.
Paprašytas išsakyti savo nuomonę apie naujausias NASA išvadas, profesorius J. Bostromas sakė WP Tech, kad tokios naujienos apie gyvybės paieškų Marse rezultatus pasirodo kartkartėmis, ir daugeliu atvejų pernelyg didelis jaudulys dėl jų yra per ankstyvas. Iš tiesų iki šiol gyvybės egzistavimas Marse nėra patvirtintas. Tačiau tai nekeičia fakto, kad jos atradimas gali turėti svarbių pasekmių žmonijai.
- – Jei nežemiška gyvybė būtų atrasta, pasekmės priklausytų nuo tam tikrų papildomų detalių, visų pirma nuo to, ar tai buvo savarankiška gyvybės kilmė, ar tarpplanetinio perkėlimo atvejis (Marse atsiradusi gyvybė, kuri vėliau pateko į Žemę, arba atvirkščiai). Nepriklausomai atsiradusi gyvybė suteiktų mums įrodymų, kad gyvybės atsiradimas [red. kosmose] nėra labai neįtikėtinas, o tai leistų daryti išvadą, kad visatoje tikriausiai yra gana daug gyvybės, pažymėjo profesorius Bostromas.
- – Kitas klausimas – kiek pažengusi bus atrasta gyvybė: jei tai tik keli paprasti prokariotai, pasekmės būtų ne tokios dramatiškos, nei jei tai būtų kokia nors labiau pažengusi gyvybės forma. Radus pažangesnę, savarankiškai išsivysčiusią gyvybę (kaip aprašiau 2008 m. esė), kiltų klausimų dėl Didžiojo filtro – ypač padidėtų tikimybė, kad gyvybė yra po dabartinio mūsų vystymosi etapo, o tai būtų grėsminga, pridūrė jis.
Minėtą Didžiojo filtro teoriją sukūrė Robertas Hansonas, Džordžo Masono universiteto Virdžinijoje ekonomikos profesorius. Joje daroma prielaida, kad anksčiau ar vėliau bet kuri besivystanti civilizacija savo kelyje turi susidurti su kliūtimi, suvokiama kaip filtras. Kad civilizacija pasiektų aukštesnį lygį, būtina įveikti šią kliūtį. Kliūtimis gali būti įvairūs įvykiai, pavyzdžiui, branduolinis karas, meteorito smūgis, stichinė nelaimė ar ledynmetis.
