Stovėti ant vienos kojos atrodo taip paprasta, tačiau nuo tam tikro amžiaus tai tampa sunkiau. Todėl tai geras senėjimo rodiklis, geresnis net už raumenų jėgos ar gebėjimo vaikščioti mažėjimą.
Taip teigiama naujame JAV Mayo klinikos atliktame tyrime. „Šiame tyrime dalyvavo keturiasdešimt sveikų vyresnių nei 50 metų žmonių, – portalui Scientias.nl pasakoja tyrėja Julie Vera. „Pusė jų buvo jaunesni nei 65 metų, kita pusė – vyresni nei 65 metų. Mes matavome jų dominuojančios pusės suspaudimo jėgą ir kelio jėgą“. Pavyzdžiui, dalyviai turėjo suspausti kumštį dešine, jei jie buvo dešiniarankiai.
„Taip pat matavome jų pusiausvyrą ant jėgos plokštės įvairiose situacijose, kiekvieną kartą po 30 sekundžių. Optine judesių fiksavimo sistema matavome jų eisenos modelį, kai jie ėjo lygiu paviršiumi. Taip pat apskaičiavome jų vadinamąją dinaminio stabilumo atsargą einant“.
Žymus sumažėjimas
Atlikdami pusiausvyros testus dalyviai turėjo stovėti, pavyzdžiui, ant abiejų kojų atmerktomis akimis, ant abiejų kojų užmerktomis akimis, ant nedominuojančios ir dominuojančios kojos atmerktomis akimis. Atliekant testus ant vienos kojos, dalyviams buvo leidžiama laikyti kitą koją bet kokioje padėtyje.
Stovėjimas ant vienos kojos, konkrečiai ant nedominuojančios kojos, su amžiumi blogėjo labiausiai. „Jaunesni nei 65 metų žmonės ant dominuojančios kojos stovėjo vidutiniškai 21 sekundę, ant nedominuojančios kojos – 23 sekundes.
Vyresni nei 65 metų žmonės vis dar sugebėdavo išlaikyti pusiausvyrą ant dominuojančios kojos 11 sekundžių, o ant nedominuojančios kojos – taip pat 11 sekundžių“, – sako tyrėjas. Taigi didelis sumažėjimas – net 12 sekundžių ant nedominuojančios kojos.
Rizika nukristi
Tačiau kodėl tai tiek daug pasako apie sveiką senėjimą? „Pusiausvyra yra svarbus rodiklis, nes, be raumenų jėgos, jai nustatyti reikia regos, pusiausvyros sistemos ir somatosensorinės sistemos (kuri valdo raumenis, – red. past.) indėlio“, – priduria pagrindinis tyrėjas Kentonas Kaufmanas (Kenton Kaufman), kuris taip pat yra Mayo klinikos Judesio analizės laboratorijos direktorius. „Svarbu stebėti pusiausvyros pokyčius.
Esant prastai pusiausvyrai, kyla rizika nukristi, nepriklausomai nuo to, ar judate. Kritimas yra rimtas pavojus sveikatai, turintis didelių pasekmių“.
Taigi kaip atsitinka, kad su amžiumi mūsų pusiausvyra taip smarkiai blogėja? „Pusiausvyra prarandama dėl to, kad mūsų pusiausvyros sistema ir nervų-raumenų sistema sensta, – aiškina Vera.
Mokslininkai atliko dar du testus, norėdami išsiaiškinti, ar jie gali pasakyti tiek pat ar daugiau apie senėjimą. Jie naudojo specialų prietaisą dalyvių suspaudimo jėgai matuoti. Kelio jėgos testo metu dalyviai atsisėdo ir buvo paprašyti kuo stipriau ištiesti kelį. Prispaudimo jėga ir kelio jėga per dešimtmetį gerokai sumažėjo, tačiau ne taip smarkiai kaip pusiausvyra.
Atlikdami eisenos modelio testą, dalyviai ėjo pirmyn ir atgal per lygų 8 metrų ilgio takelį savo tempu ir greičiu. Eisenos modeliai su amžiumi nesikeitė. Tai nebuvo netikėta, nes dalyviai ėjo įprastu tempu, o ne maksimaliu greičiu, sako Kaufmanas.
Paprastas testas
„Apskritai mes išbandėme keletą veiksnių, kurie, kaip žinoma, su amžiumi mažėja. Labiausiai sumažėjęs veiksnys buvo pusiausvyra ant vienos kojos. Tai naudinga informacija, nes tai yra paprastas testas, kurį kiekvienas gali atlikti namuose ir nustatyti, ar jam gresia pavojus nukristi. Tai taip pat yra pratimas, kuris gali padėti pagerinti pusiausvyrą“.
„Nes jei jo nenaudojate, prarandate įgūdžius, – pabrėžia Kaufmanas. Taigi labai svarbu nuolat praktikuotis. „Yra keletas pusiausvyrą gerinančių pratimų.
Pirmasis pratimas – kaip ir tikėtasi – stovėjimas ant vienos kojos. Kiti pratimai – vaikščiojimas tandemu, klubų raumenų stiprinimas, supimasis nuo pėdos ant kulno ir tada ant pirštų, vaikščiojimas ir taiči. Gerinant pusiausvyrą sumažėja kritimų ir galimų traumų rizika“, – rašoma išvadoje.
