„Remdamiesi šiuo metu egzistuojančiomis teorijomis, nemanėme, kad tokio dydžio struktūros apskritai gali egzistuoti“, – rašo mokslininkai apie du paslaptingus darinius, kuriuos jie aptiko giliame kosmose. Be to, jie yra netoli vienas kito, o vienas iš jų atrodo beveik kaip tobulas apskritimas, sudarytas iš atskirų galaktikų.
Mūsų žinios apie visatą nuolat auga, tačiau kartkartėmis gauname svarių įrodymų, kad kosmosas vis dar slepia daug paslapčių. Dar vieną iš jų šių metų spalio 24 d. grupė astronomų pristatė straipsnyje žurnale „Journal of Cosmology and Astroparticle Physics“. Maždaug 9,2 mlrd. šviesmečių atstumu nuo Žemės mokslininkai aptiko beveik tobulą 1,3 mlrd. šviesmečių skersmens apskritimą, sudarytą iš atskirų galaktikų.
Šio darinio perimetras yra apie 4 mlrd. šviesmečių, o jei danguje jį matytume plika akimi, jo skersmuo būtų lygus 15 pilnų mėnulių, išrikiuotų vienas šalia kito!
Įdomu tai, kad šis darinys, tyrėjų pavadintas Didžiuoju žiedu, yra antrasis toks superstruktūrinis darinys, kurį aptiko ta pati komanda. Pirmasis, rastas 2022 m., yra toks pat laužytas ir atrodo kaip didžiulis lankas, sudarytas iš atskirų galaktikų. Abiejų darinių paslaptingumas dar labiau intriguoja, nes jie yra arti vienas kito, o tai, pasak astronomų, tikriausiai nėra atsitiktinumas.
Didysis žiedas (mėlynai) ir Didysis lankas (raudonai) prasilenkia su mūsų žiniomis apie kosmosą Šaltinis: Centrinio Lankašyro universitetas
„Nė vieno iš šių dviejų itin didelių darinių nėra lengva paaiškinti mūsų dabartinėmis žiniomis apie Visatą“, – sako Aleksija Lopez (Alexia Lopez), vadovavusi šiam atradimui. Ji priduria:
Jų milžiniškas dydis, išskirtinė forma ir artima kaimynystė neabejotinai turi kokią nors svarbią priežastį, tačiau kokią?
Lopez taip pat pažymi, kad abu objektai prieštarauja vadinamajam kosmologiniam principui, kuris numato tolygų materijos pasiskirstymą visatoje. Kosmologai taip pat darė prielaidą, kad teorinė kosminių darinių dydžio riba yra 1,2 mlrd. šviesmečių, tačiau ir ją Didysis ratas ir Didysis lankas pažeidžia – pastaruoju atveju beveik tris kartus!
Todėl šiuo metu abu šiuos darinius priskiriame kosminei paslapčiai, nes mokslininkai paprasčiausiai nežino, kaip ir kodėl jie susiformavo. Galbūt ši paslaptis bus įminta ateityje, jei mokslininkams pavyks rasti panašių objektų kituose Visatos kampeliuose.
