Seksualūs, baisūs ar primenantys garsių filmų personažus – šiandieniniai Helovino kostiumai nė iš tolo neprilygsta tam, kaip šią dieną rengdavosi keltai, iš kurių kilo amerikiečių vaiduoklių šventė.
Šiurpiąją Samhaino naktį buvo labai bijomasi. Šiandien svarbiausia – spindesys, šokiruojantys ir linksmi. Tačiau persirengėliai visada buvo susiję su švente.
O kokie, be to, elementai mums asocijuojasi su baisiausia metų naktimi? Ar Helovino namų dekoracijos ir moliūgai yra būtini?
Sužinokite, kada švenčiame Heloviną, ir jo istoriją.
Helovinas yra amerikiečių vaiduoklių šventė, išpopuliarėjusi visame pasaulyje. Jos data yra fiksuota ir visada tenka nakčiai iš spalio 31 d. į lapkričio 1 d., 2024 m. ji bus naktį iš pirmadienio į antradienį. Šią, teoriškai baisiausią metų naktį, daugelis žmonių pasidaro specialų makiažą ir persirengia savo baisiausių košmarų personažais. Taip pat netrūksta vakarėlių ir specialių moliūgų dekoracijų. Helovinas gausiausiai švenčiamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau Lenkijoje taip pat netrūksta Helovino entuziastų.
Helovinas. Persirengėliai, moliūgas ir maišelis saldumynų dėka žaidimo „saldainiai arba apgaudinėjimas“.
Šventės simbolis yra išpjautas moliūgas su išpjauta šypsena ir akimis, o viduje įdėta žvakė – taip ji veikia kaip žibintas, kuris prisideda prie tamsios atmosferos. Helovino moliūgas išpopuliarėjo XIX a. viduryje. Į JAV nuo Didžiojo bado pabėgę airiai iš Žaliosios salos atsivežė savo tradicijas, susijusias su baisiąja naktimi. Viena iš jų buvo patys žibintai, pagaminti iš svidrių arba burokėlių. Žibintai buvo atgailaujančių sielų atspindys ir atbaidė „nešvarias jėgas“.
Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad iš moliūgų daug lengviau išpjauti žibintus nei iš burokėlių, todėl moliūgas tapo amerikietiškos šventės simboliu. Šiandien tiek Jungtinėse Valstijose, tiek daugelyje pasaulio šalių Helovinas švenčiamas panašiai.
Šią dieną žmonės puošia savo namus: kabina voratinklius, lavonų kaukoles, skeletus ar raganas. Vaikai persirengia šiurpiais personažais. Vakare jie eina iš namų į namus, reikalaudami saldumynų ir šaukdami „Trick or treat“. Helovinas – tai ne tik mažųjų pramoga. Daugelyje klubų rengiami kostiumuoti vakarėliai. Suaugusieji taip pat renkasi į namų vakarėlius. Kino teatruose rengiami siaubo filmų maratonai.
Baisioji Helovino naktis. Degantys laužai ir gyvųjų susitikimas su mirusiaisiais. Šventės istorija
Nors šiandien Helovinas mums asocijuojasi su smagia, baisia siaubo filmų naktimi tiems, kurie mėgsta bijoti, šventės istorija visai kitokia. Helovino šaknys siekia keltų tradicijas.
Naktį iš spalio 31 d. į lapkričio 1 d. būdavo pažymima vienų metų pabaiga ir kitų pradžia. Keltai tikėjo, kad šiuo ypatingu metu išsitrina ribos tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Šią naktį jie vadino Samhainu. Jos metu iš pomirtinio gyvenimo atvykstančios sielos ieškodavo mirtingųjų, kurių kūnuose galėtų gyventi dar vienerius metus. Šią naktį žmonės vilkėjo blogiausius, suplyšusius, senus ir purvinus drabužius, kad išvytų dvasias.
Druidai užsidėdavo juodus kostiumus ir baisias kaukes, nupjautas iš svidrių ar ridikų. Taip pat buvo Samhaino tradicija – uždegti didžiulius laužus ir sudėti maistą, kad būtų galima nuraminti ir pamaitinti sugrįžtančias dvasias.Iš čia kilo Helovinas, kurio pavadinimas tikriausiai kilo iš All Hallows’E’en, ankstesnio „Visų šventųjų išvakarių“ pavadinimo. – Visų šventųjų išvakarės. Ši šventė gausiausiai švenčiama Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Lenkijoje Helovinas atsirado XX a. dešimtajame dešimtmetyje ir, be kita ko, dėl savo pagoniškos kilmės kelia daug ginčų.
