Didžiausio tankio objekte Visatoje gali būti neatrasta, bet svarbi dalelė, galinti padėti įrodyti tamsiosios medžiagos egzistavimą.
Viso pasaulio astronomai nekantriai laukia, kada bus atrasti pirmieji apčiuopiami vadinamosios tamsiosios medžiagos įrodymai. Ši materija sudaro 27 proc. visatos.
Šiuo metu yra keletas būdų, kaip ieškoti tamsiosios medžiagos. Vienas iš jų – surasti teorinę ir dar neatrastą dalelę, vadinamą aksionu.
Manoma, kad ieškoma dalelė yra vadinamoji mažos masės dalelė be krūvio, kuri tik nežymiai sąveikauja su įprasta materija – šiek tiek panaši į tamsiąją medžiagą.
Todėl ši dalelė gali būti susijusi su tamsiąja medžiaga, ir dabar mokslininkai žino, kur jos ieškoti.
Amsterdamo universiteto (Nyderlandai) vadovaujama tarptautinė mokslininkų grupė tikina nustačiusi, kur visatoje galime rasti mįslingąją dalelę, kuri pirmą kartą buvo pasiūlyta praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje.
Manoma, kad aksionai suyra į fotonus – šviesos daleles, tačiau jie šviečia taip silpnai, kad juos sunku aptikti šiandien turimais prietaisais.
Vienas iš būdų, kaip jie gali suirti, yra itin stipraus magnetinio lauko poveikis.
Čia jie sukels gravitacijos anomalijas ir sukurs šviesos perteklių, kurio neįmanoma paaiškinti įprasta materija, todėl astronomai galės juos aptikti.
Gali slėptis pulsaruose
Amsterdamo universiteto mokslininkų teigimu, vienas iš Visatos objektų, galinčių sukurti tokius galingus magnetinius laukus, yra neutroninės žvaigždės. Todėl šiose itin tankiose žvaigždėse reikia ieškoti aksionų.
Kai kurios žvaigždės po supernovos sprogimo baigiasi kaip juodosios skylės, kitos gali baigtis kaip itin tankios neutroninės žvaigždės.
Kai kurios neutroninės žvaigždės tampa pulsarais, kurie sukasi taip greitai, kad jų ašigaliuose susidaro galingi spinduliai, didinantys žvaigždės magnetinio lauko stiprumą.
Tyrėjai apskaičiavo, kad pulsarai kas minutę gali sukurti 50-ties aksionų skaičių.
Išeidami iš neutroninės žvaigždės, jie pereina per magnetinį lauką ir virsta fotonais, kurie savo ruožtu pulsaro spindulius padaro ryškesnius, nei turėtų būti.
Ryškios idėjos gali užklupti tada, kai mažiausiai to tikimės – pavyzdžiui, duše. Amerikiečių astrofizikos profesorius Abrahamas Loebas gali tai patvirtinti. Apie beprotišką idėją, kuri jį užklupo vieną 2013 m. lapkričio rytą, skaitykite čia:
Tyrėjų komanda mano, kad aksionai bus įkalinti dėl didžiulės pulsaro gravitacijos ir per milijonus metų aplink žvaigždę suformuos aksionų debesį.
Šie debesys turėtų būti 20 kartų tankesni už vietinį tamsiosios medžiagos tankį, o tai reiškia, kad juos turėtų būti galima stebėti šiandien turimais radijo teleskopais.
Šiuo metu Europos branduolinių tyrimų centras CERN kuria specialų teleskopą aksionams pastebėti: CERN aksionų saulės teleskopas.
Jei aptiksime aksionus, galbūt aptiksime ir tamsiąją medžiagą.
