47 metų senumo erdvėlaivis „Voyager 1“ vėl palaiko ryšį su NASA, bet dar ne iš mirties taško, nes dėl techninės problemos kelias dienas nutrūko ryšys su istorine misija, esančia už milijardų kilometrų tarpžvaigždinėje erdvėje.
Dabar „Voyager 1“ naudoja radijo siųstuvą, kuriuo nesinaudoja nuo 1981 m., kad palaikytų ryšį su komanda Žemėje, kol inžinieriai aiškinasi, kas nutiko.
Kadangi 1977 m. rugsėjį paleistas erdvėlaivis sensta, komanda pamažu išjungė komponentus, kad taupytų energiją, todėl „Voyager 1“ gali siųsti unikalius mokslinius duomenis iš 24 mlrd. kilometrų atstumo.
47 metų senumo erdvėlaivis „Voyager 1“ vėl palaiko ryšį su NASA po to, kai dėl techninės problemos kelias dienas nutrūko ryšys su istorine misija. (CNN)
Zondas yra toliausiai nuo Žemės nutolęs kosminis aparatas, veikiantis už heliosferos – Saulės magnetinių laukų ir dalelių burbulo, kuris tęsiasi gerokai toliau už Plutono orbitą – ribų, kur jo prietaisai tiesiogiai ima mėginius iš tarpžvaigždinės erdvės.
Naujoji problema yra viena iš kelių, su kuriomis senstantis aparatas susidūrė pastaraisiais mėnesiais, tačiau „Voyager“ komanda vis randa kūrybiškų sprendimų, kad legendomis apipintas tyrėjas galėtų tęsti savo kosminę kelionę po dar neištyrinėtą teritoriją.
Radijo ryšio sutrikimas už milijardų kilometrų
Kartais inžinieriai siunčia komandas „Voyager 1“, kad šis įjungtų kai kuriuos šildytuvus ir sušildytų komponentus, kuriuos per dešimtmečius pažeidė radiacija, sakė „Voyager“ misijos užtikrinimo vadovas Briusas Vaggoneris (Bruce Waggoner).
Pasak jo, šiluma gali padėti pakeisti radiacijos padarytą žalą, dėl kurios prastėja erdvėlaivio komponentų veikimas.
Pranešimai į „Voyager“ perduodami iš NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos Pasadenoje, Kalifornijoje, misijos valdymo centro per agentūros „Deep Space Network“ tinklą.
Žemėje esanti radijo antenų sistema padeda agentūrai palaikyti ryšį su „Voyager 1“ ir jo dvyniu zondu „Voyager 2“, taip pat kitais Saulės sistemą tyrinėjančiais kosminiais aparatais.
Tuomet „Voyager 1“ siunčia atgal inžinerinius duomenis, rodančius, kaip jis reaguoja į komandas.
Tačiau kai spalio 16 d. buvo išsiųsta komanda šildytuvui, kažkas suveikė erdvėlaivio autonominė apsaugos nuo gedimų sistema.
Iš kosmoso atskleistas išpuolis prieš visiškai slaptas dykumos bazes
Jei erdvėlaivis sunaudoja daugiau energijos nei turėtų, apsaugos nuo gedimų sistema automatiškai išjungia sistemas, kurios nėra būtinos, kad būtų taupoma energija.
Naujausią problemą komanda aptiko, kai spalio 18 d. negalėjo aptikti erdvėlaivio atsako signalo per giliojo kosmoso tinklą.
Vienas iš dviejų „Voyager 1“ radijo siųstuvų, pagal naudojamą dažnį vadinamas X diapazono siųstuvu, naudojamas jau dešimtmečius.
Tuo tarpu kitas siųstuvas, vadinamas S juosta, kuris naudoja kitą dažnį, nenaudojamas nuo 1981 m., nes jo signalas yra daug silpnesnis nei X juostos.
Inžinieriai įtaria, kad apsaugos nuo gedimų sistema sumažino duomenų siuntimo iš siųstuvo greitį, todėl pasikeitė signalo, kuriuo „Voyager 1“ dalijosi su „Deep Space Network“ monitoriais, pobūdis.
Vėliau, spalio 18 d., „Voyager 1“ komanda galiausiai nustatė zondo atsaką, persijojusi „Deep Space Network“ gaunamus signalus.
Tačiau spalio 19 d. ryšys su „Voyager 1“ visiškai nutrūko.
Komanda mano, kad apsaugos nuo gedimų sistema papildomai suveikė dar du kartus, todėl galėjo būti išjungtas X juostos siųstuvas ir erdvėlaivis perjungtas į S juostos siųstuvą, kuris naudoja mažiau energijos, sakė NASA.
Dirbama prie sprendimo
Nors „Voyager 1“ komanda nebuvo tikra, kad silpnas S juostos signalas bus aptiktas dėl erdvėlaivio atstumo nuo Žemės, „Deep Space Network“ inžinieriai jį aptiko.
Komanda nesiųs komandų „Voyager 1“ vėl įjungti X juostos siųstuvo, kol neišsiaiškins, kas suveikė apsaugos nuo gedimų sistemą, o tai gali užtrukti kelias savaites.
Inžinieriai elgiasi atsargiai, nes nori nustatyti, ar X juostos įjungimas nekelia jokios galimos rizikos.
Jei komandai pavyks vėl įjungti X juostos siųstuvą, prietaisas galės perduoti duomenis, kurie galėtų atskleisti, kas atsitiko, sakė Vaggoneris.
Tuo tarpu spalio 22 d. inžinieriai išsiuntė žinutę į „Voyager 1“, kad patikrintų, ar veikia S juostos siųstuvas, ir spalio 24 d. gavo patvirtinimą.
Tačiau komanda nenori pernelyg ilgai pasikliauti šia pataisa.
„S juostos signalas yra per silpnas, kad jį būtų galima naudoti ilgą laiką“, – sakė Vaggoneris.
„Kol kas komanda negalėjo juo naudotis, kad gautų telemetriją (informaciją apie erdvėlaivio sveikatą ir būklę), nekalbant jau apie mokslinius duomenis. Tačiau jis leidžia mums bent jau siųsti komandas ir įsitikinti, kad erdvėlaivis vis dar nukreiptas į Žemę.“
Šis siųstuvo perjungimas yra tik vienas iš kelių naujoviškų metodų, kuriuos NASA šiemet panaudojo siekdama įveikti ilgametės misijos ryšio problemas, įskaitant senų variklių paleidimą, kad „Voyager 1“ antena būtų nukreipta į Žemę, ir sprendimą, kaip išspręsti kompiuterio gedimą, dėl kurio kelis mėnesius zondo mokslinių duomenų srautas į Žemę buvo nutrauktas.
