„AST SpaceMobile“ palydovas ‚BlueWalker 3‘ yra didelė technologinė pažanga, tačiau jo naudojimas kelia rimtų klausimų mokslo bendruomenei.
Kosminė šviesos tarša
Naktinis dangus, kadaise laikytas begaliniu viešuoju gėriu, šiandien yra grėsmėje dėl naujos taršos formos – kosminės šviesos taršos. Ją sukelia žemosios orbitos palydovų gausėjimas, kuris trukdo astronominiams stebėjimams ir gali smarkiai pakeisti mūsų supratimą apie Visatą.
Palydovų konstelacijos, tokios kaip Elono Musko „Starlink“, skirtos pasauliniam interneto ryšiui užtikrinti, yra šios problemos esmė. Tūkstančiai palydovų, skrendantys kelių šimtų kilometrų atstumu nuo Žemės, atspindi Saulės šviesą, sudarydami šviesos ruožus, matomus plika akimi, ir trikdo teleskopų stebėjimus.
BlueWalker 3 palydovo problema
Šios susirūpinimo priežastys paaštrėjo prieš daugiau nei dvejus metus, kai „AST SpaceMobile“ paleido į orbitą milžinišką palydovą BlueWalker 3, sveriantį 1 500 kilogramų ir siekiantį 64 metrus ilgio. Šis palydovas buvo skirtas tapti naujos komunikacijos platformos pagrindu, suteikiant 4G ir 5G interneto prieigą mobiliesiems telefonams be jokios žemės įrangos. Astronomai jau tada prognozavo, kad šis palydovas dėl savo ryškios šviesos taps matomas… ir jų baimės pasitvirtino: BlueWalker 3 tapo vienu ryškiausių dangaus kūnų.
Reikšmingas poveikis
Šios šviesos taršos pasekmės siekia toliau nei tik nepatogumai astronomams. Žemojoje orbitoje esantys palydovai taip pat kelia didesnę susidūrimo riziką, kuri gali sukelti kosmines šiukšles ir pažeisti esamus bei būsimus palydovus. Be to, šių palydovų skleidžiamos radijo bangos gali trukdyti komunikacijai ir radioastronominiams stebėjimams.
Šiuo metu plėtojamos 18 palydovų konstelacijos, įskaitant „Starlink“, „Amazon Kuiper“ ir „OneWeb“. Pasak ekspertų, tokių kaip astrofizikas Džonatanas McDovelis iš Harvardo-Smithsono astrofizikos centro, per artimiausią dešimtmetį Žemės orbitoje gali atsirasti net iki 100 000 palydovų.
Mokslininkų perspėjimai ir sprendimai
Susidūrusi su šia grėsme, mokslinė bendruomenė kelia pavojaus signalą. Astronomai ragina imtis skubių priemonių siekiant mažinti šių megakonstelacijų poveikį. Gamintojai turi kurti mažiau ryškius palydovus, o astronomai privalo plėtoti naujus stebėjimo metodus, siekdami filtruoti šią šviesos taršą.
Ši problema nėra aktuali tik astronomams. Ji svarbi visiems, kurie vertina naktinio dangaus grožį, pradedant astronomijos mėgėjais ir baigiant paprastais smalsuoliais. Net ir vaizdo žaidimai, dažnai vaizduojantys įspūdingą kosmosą („No Man’s Sky“, „Outer Wilds“ ir „Starfield“ – šiek tiek mažesniu mastu), primena apie mūsų žvaigždėto dangaus apsaugos svarbą.
