Jau seniai žinome, kad neandertaliečiai savo artimiesiems skirdavo amžinojo poilsio vietą. Tačiau dabar atliktas išsamus tyrimas tiksliai parodo, kaip tai vyko. Tyrime pateikiama ne viena staigmena.
Jau seniai žinoma, kad neandertaliečiai, kaip ir Homo sapiens, laidojo savo mirusiuosius. Tačiau kaip tiksliai vykdavo laidojimas ir kokie buvo abiejų rūšių skirtumai, iki šiol nebuvo žinoma.
Dabar mokslininkai ištyrė šį klausimą, ir išvados stebina.
Tyrėjų komanda išanalizavo 17 neandertaliečių ir 15 homo sapiens kapų, kurie visi buvo Vidurio Rytuose. Tyrimas atskleidė ir skirtumus, ir panašumus, kaip abi rūšys elgėsi su savo mirusiaisiais.
Vienas akivaizdus panašumas – neandertaliečiai ir šiuolaikiniai žmonės savo mirusiuosius laidojo su tokiais daiktais kaip ragai ir ožio ragai.
- Tačiau kalbant apie laidojimo vietas, skirtumai buvo stulbinantys.
- Visi Homo sapiens palaidojimai vyko urvų prieigose arba uolų nišose. Neandertaliečiai savo mirusiuosius beveik visada laidojo giliau urve.
- Taip pat aiškiai skyrėsi kūno laikysena.
- Neandertaliečių laikysena buvo įvairi, tačiau visi rasti Homo sapiens buvo palaidoti vaisiaus poza.
Laidojimo paprotys išnyko
Kūno padėties skirtumas nustebino mokslininkus, nes Homo sapiens ir neandertaliečių kultūra buvo labai panaši, pavyzdžiui, įrankių požiūriu.
Todėl tyrėjai darė prielaidą, kad tas pats galiojo ir laidojimo papročiams.
Nuo padlaižių iki lygiaverčių bendrakeleivių: štai kodėl pasikeitė mūsų neandertaliečių įvaizdis
Daugiau nei šimtmetį neandertaliečiai buvo atmetami kaip atsilikę urviniai žmonės. Dabar, remdamiesi DNR tyrimais ir nesuskaičiuojamais archeologiniais radiniais, žinome, kad jie buvo kur kas daugiau.
Taip pat netikėtai tyrimai parodė, kad įprotis laidoti mirusiuosius Artimuosiuose Rytuose atsirado senesniame akmens amžiuje – abiejose rūšyse tuo pačiu metu.
Dėl nežinomų priežasčių šis paprotys nutrūko maždaug prieš 50 000 metų – maždaug tuo metu, kai išnyko neandertaliečiai – ir vėl atsirado Homo sapiens maždaug prieš 15 000 metų.
