Komerciškai parduodamas maistas gali būti užterštas bakterijomis, kurios pavojingos kiekvieno žmogaus sveikatai. Valgydami juos galite užsikrėsti salmonelėmis arba listerijomis – bakterijomis, kurios gali sukelti mirtinas infekcijas. Pasak maisto ekspertų, tarp labiausiai užterštų maisto produktų yra nemažai rumunų dažnai valgomų vaisių ir daržovių, pavyzdžiui, paprikos ir braškės.
Rumunai dažnai valgo eksportuojamą maistą – nuo vaisių, daržovių ir žalumynų iki pieno ir mėsos produktų. Tačiau daugelis šių maisto produktų gali būti užkrėsti bakterijomis arba juose gali būti didelis pesticidų kiekis.
Labiausiai paplitusios ir grėsmingiausios bakterijos, kurių gali būti maiste
Salmonella yra viena iš labiausiai paplitusių per maistą plintančių bakterijų, galinčių sukelti salmoneliozę. Ši bakterija siejama su užkrėsto, žalio arba nepakankamai termiškai apdoroto maisto, pavyzdžiui, kiaušinių, mėsos ar pieno produktų, vartojimu.
Bakterijų taip pat gali būti daugelyje perdirbtų maisto produktų, nes salmonelėmis galima užsikrėsti ir netinkamai tvarkant maistą arba netinkamai, paviršutiniškai nusiplovus rankas po to, kai žmogus atliko tam tikrus veiksmus (pvz., pasinaudojęs tualetu ar pakeitęs vaikų sauskelnes).
Listerijos yra bakterija, sukelianti listeriozę ir aptinkama daugelyje maisto produktų, įskaitant minkštus sūrius, nepakankamai išvirtą ar iškeptą mėsą, žuvies produktus. Ši bakterija gali rimtai paveikti žmones, kurių imuninė sistema nusilpusi, kūdikius, pagyvenusius žmones ar nėščias moteris.
- Kampilobakterijos yra bakterijos, dažnai siejamos su užkrėsta vištiena.
- Escherichia coli (E. coli) – tai bakterija, turinti keletą padermių, iš kurių kai kurios yra nekenksmingos, o kitos, pavyzdžiui, E. coli o157:H7 padermė, kurios gali būti užkrėstoje mėsoje arba nepasterizuotuose pieno produktuose, gali būti mirtinai pavojingos žmogaus organizmui.
- Clostridium botulinum yra bakterija, gaminanti organizmui pavojingą toksiną, kuris gali išsivystyti dėl netinkamo maisto produktų laikymo.
Labiausiai užterštų maisto produktų sąrašas
„Pieno produktai, čia turimi omenyje švieži sūriai, taip pat brandinti ir supakuoti produktai, mėsos produktai, pavyzdžiui, pjaustytos dešrelės ir vištiena, yra labiausiai pažeidžiami tokių bakterijų kaip salmonelės ar listerijos. ES lygmeniu yra daug įspėjimų dėl iš Lenkijos importuotos paukštienos, kuri, kaip nustatyta (ES valstybių narių institucijų), yra užkrėsta šiomis bakterijomis.
Lašiša gali būti užkrėsta Listeria arba Salmonella bakterijomis. Šios bakterijos gali patekti į žuvį gamybos proceso metu, taip pat netinkamai tvarkant produktus, ir gali sukelti sunkias žmonių ligas, pavyzdžiui, listeriozę arba salmoneliozę.
Užteršimas gali būti mirtinas žuvį valgantiems žmonėms, ypač nėščioms moterims (gali įvykti persileidimas) arba žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi“, – ‚Digi24‘ sakė ekonomikos mokslų daktaras, Vartotojų teisių asociacijos (APC) prezidentas Costel Stanciu.
Asociacijos „Už vartotojus“ prezidentas: „Vaisiai ir daržovės, įvežami į mūsų šalį iš ne Europos Sąjungos šalių, yra užteršti pesticidais“.
„Rumunija importuoja didelius kiekius daržovių iš Turkijos, o Bulgarijos maisto saugos tarnyba, remdamasi Europos Komisijos parengtomis ataskaitomis, turi daugiau kaip dešimt pranešimų apie iš Turkijos importuotas kapijos paprikas, kuriose buvo rasta keletas pesticidų, kurių kiekis viršijo didžiausią leistiną normą“, – pridūrė Costel Stanciu.
Maisto produktai, kuriuose nustatytas didelis pesticidų kiekis
Maisto produktai, kurie gali pasiekti mūsų šalį, nes yra plačiai vartojami ir paklausūs, tačiau kuriuose yra didelis pesticidų kiekis, remiantis Europos Komisijos paskelbta ataskaita:
- Salotos, ypač fasuotos;
- špinatai, lapiniai kopūstai;
- Obuoliai, kriaušės, vynuogės;
- Nektarinai, persikai;
- braškės, vyšnios, granatai;
- Bananai, citrinos;
- paprikos ir aitriosios paprikos;
- Pomidorai, salierai, pupelės;
- kmynų sėklos ir milteliai;
- pankolio sėklos, ciberžolė;
- Garstyčių sėklos, petražolės;
- Grybai;
- Sėklos, riešutai, žemės riešutai.
Kaip maistas gali būti užterštas
„Bakterijos į konkretų produktą gali patekti dviem būdais: gamybos patalpose, sandėliuose arba tvarkymo metu, kai produktus pakuoja ar pjausto žmonės.
Jei maisto tvarkytojas nesilaiko elementarių higienos sąlygų, t. y. nedėvi apsaugos priemonių, kruopščiai nesiplauna rankų arba kruopščiai nenuvalo visų indų, su kuriais liečiasi produktas, užteršimas gali įvykti bet kuriuo metu tiek gamykloje, kurioje gaminamas produktas, tiek parduotuvėse, kuriose vėliau parduodamas maistas“, – šaltinį citavo ‚Digi24‘.
Kaip apsisaugoti nuo užteršto maisto
„Raginu vartotojus taip pat apsilankyti oficialioje Europos Komisijos platformoje (Skubaus įspėjimo apie nesaugų maistą ir pašarus sistema – RASFF), kurioje skelbiami visi ES šalių rinkos priežiūros organizacijų pranešimai apie bakterijomis, sunkiaisiais metalais užterštus arba iš rinkos pašalintus maisto produktus, kai kurie iš jų – dar net nepradėjus jų pardavinėti parduotuvėse“, – apibendrina asociacijos ‚Už vartotojus‘ (APC) prezidentas Costel Stanciu.
