Raudonoji arbata, dar vadinama Pu-erh, nors pasižymi žemišku skoniu ir ne visiems patinka, yra vertingų ir sveikatai naudingų medžiagų lobynas. Pirmiausia ji žinoma dėl to, kad puikiai reguliuoja medžiagų apykaitą, lėtina senėjimo procesus ir palengvina svorio metimą. Kodėl dar turėtumėte gerti raudonąją arbatą ir, svarbiausia, kaip ją tinkamai paruošti?
Raudonosios arbatos sveikatingumo savybės
Raudonojoje arbatoje gausu antioksidantų. Jie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, atsakingais už senėjimo procesus, taip pat palaiko imuninę sistemą. Tai ypač svarbu, ypač padidėjus infekcijų kiekiui, ir svarbu žmonėms, kurie patiria lėtinį stresą.
Reguliarus raudonosios arbatos gėrimas taip pat naudingas medžiagų apykaitai ir virškinimo procesams. Ypač Pu-erh rekomenduojama žmonėms, siekiantiems numesti svorio. Ši arbata pagreitina medžiagų apykaitą ir skatina riebalų deginimą.
Kodėl verta reguliariai gerti Pu-erh? Visų pirma raudonoji arbata:
- palaiko svorio metimą – ji greitina virškinimo procesus ir gali padėti sumažinti kūno riebalų kiekį;
- reguliuoja cholesterolio kiekį – reguliariai geriant raudonąją arbatą, mažėja MTL cholesterolio kiekis, o tai skatina širdies sveikatą;
- veikia kaip antioksidantas – polifenolių kiekis padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų ir mažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis;
- gerina kepenų funkciją – raudonoji arbata skatina organizmo detoksikaciją ir palaiko kepenų funkciją.
Kuo padeda raudonoji arbata?
Raudonoji arbata pirmiausia žinoma dėl savo svorio metimą skatinančio poveikio. Reguliarus užpilo vartojimas padeda mažinti kūno riebalų kiekį, ypač kai jis derinamas su fiziniu aktyvumu ir subalansuota mityba. Tačiau tai dar ne viskas, nes arbata taip pat palaiko kitus organizmo procesus.
Be svorio metimo, raudonoji arbata:
- reguliuoja cukraus kiekį – kai kurie tyrimai rodo, kad reguliarus Pu-erh arbatos gėrimas gali turėti teigiamą poveikį cukraus kiekio stabilizavimui, o tai ypač svarbu žmonėms, turintiems atsparumą insulinui, taip pat sergantiems 2 tipo diabetu;
- valo organizmą – raudonoji arbata gerina inkstų ir kepenų veiklą, todėl palaiko detoksikacijos procesus;
- gerina nuotaiką ir koncentraciją – raudonojoje arbatoje esantis teinas gali veikti kaip lengvas stimuliatorius, kuris teigiamai veikia koncentraciją ir gerina nuotaiką.
Kada geriausia gerti raudonąją arbatą – ryte ar vakare?
Geriausias metas gerti raudonąją arbatą yra ryte arba iš karto po valgio, ypač jei jis buvo sotus. Dėl virškinimą palaikančių savybių raudonosios arbatos užpilas padeda organizmui efektyviau apdoroti suvalgytas kalorijas ir riebalus.
Raudonosios arbatos nereikėtų gerti tuščiu skrandžiu , nes jos intensyvus skonis ir savybės gali dirginti skrandžio gleivinę. Žmonės, jautrūs kofeinui, turėtų būti atsargūs ir negerti jos vėlai vakare, nes ji gali turėti stimuliuojantį poveikį, todėl gali sukelti miego problemų.
Kaip tinkamai paruošti raudonąją arbatą?
Norint užtikrinti, kad užpilas išlaikytų savo skonį ir naudingą poveikį sveikatai, raudonąją arbatą reikia virti keliais etapais.
Raudonąją arbatą reikia virti 90-95 laipsnių Celsijaus temperatūroje ir 5 minutes uždengtą. Reikėtų vengti verdančio vandens, kad nebūtų prarasti vertingi užpilo komponentai.
Jei arbatą verdate lapeliais, vienam puodeliui užtenka 2-3 g. Dėl didesnio kiekio užpilas taps kartokas ir intensyvaus skonio.
Svarbu – raudonąją arbatą galima virti kelis kartus. Vėlesni užpilai bus švelnesnio skonio, tačiau taip pat išsaugos sveikatai naudingas savybes. Raudonosios arbatos negalima saldinti jokiais saldikliais, taip pat negalima dėti pieno ir citrinos.
Sveikata.interia.pl stengiamės pateikti tik patikrintą, patikimą informaciją apie ligų simptomus ir profilaktiką, nes tikime, kad sąmoningumas ir žinios šioje srityje padės ilgiau išsaugoti gerą sveikatą.
Tačiau šis straipsnis nėra medicininis patarimas ir negali pakeisti diagnozės nustatymo ir konsultacijos su gydytoju ar specialistu.
