„Kai mano virtuvėje atsirado maistinių kandžių, iš karto pradėjau ieškoti informacijos, kaip greitai su jomis kovoti, ir po savo patirties galiu pasakyti viena. Kova su kandimis yra varginanti, labai sudėtinga ir ilgalaikė. Jei kenkėjai kažkokiu būdu pateko į jūsų namus ir jau pradėjo juose daugintis, turite būti pasiruošę daugeliui pokyčių. Tačiau toks požiūris pasiteisina – kandys tikrai išnyksta kartą ir visiems laikams. Žinau, nes pats tai patyriau“. – rašo skaitytojas laiške „Onet“. Jos kova su šiais kenkėjais truko net šešis mėnesius.
Pirmosios kandys, atskirai išskridusios iš virtuvės spintelių, man didelės reikšmės neturėjo. Dabar žinau, kad tai buvo klaida, bet kadangi anksčiau su jomis niekada nebuvau susidūręs, nesitikėjau, kad ši invazija įsitvirtins taip greitai. Kai supratau, kad kandys netikėtai atsirado, jos jau buvo užėmusios didžiąją dalį virtuvės spintelių….
- Pirmosios kandys, atskirai išskridusios iš virtuvės spintelių, manęs labai nesužavėjo. Dabar žinau, kad tai buvo klaida, bet kadangi anksčiau su jomis niekada nebuvau susidūręs, nesitikėjau, kad ši invazija įsitvirtins taip greitai. Kai supratau, kad kandys netikėtai atsirado, jos jau buvo užėmusios didžiąją dalį virtuvės spintelių….
- Ką dariau? Atsikratiau absoliučiai visko. Išmečiau visas atsargas, nesvarbu, ar maišeliai buvo atviri, ar uždari ir iš pirmo žvilgsnio atrodė švarūs. kandžių kiaušinėliai yra maži, plika akimi jų galite ir nepastebėti, o visiškai neišnaikinus kiaušinėlių kova būtų tiesiog neveiksminga.
- Tačiau tai dar ne viskas. Visas spinteles kruopščiai nuploviau vandeniu ir actu. Į kiekvieną įdėjau po kelis lauro lapus ir kurį laiką laikiau jas tuščias. Per tą laiką kasdien kruopščiai apžiūrinėjau spintas ir stalčius ir kelias ateinančias savaites kasdien rasdavau vis daugiau kandžių.
Per tą laiką šaldytuve laikiau visus maisto produktus, kuriuos turėjau, įskaitant miltus ir duoną…. Kalbant apie miltus, tai nebuvo pati laimingiausia vieta, nes miltai vis dėlto nemėgsta drėgmės, o šaldytuve jie yra šiek tiek drėgni, tuo tarpu duonai šaldytuvas pasiteisino pakankamai gerai, todėl ją ten laikau iki šiol.
Tuo tarpu nusipirkau įvairaus dydžio stiklinių sandarių stiklainių. Tačiau ilgą laiką bijojau ką nors dėti atgal į spintas. Manau, kad maždaug šešis mėnesius naudojausi tik šaldytuvu. Tai buvo nemalonu, bet bijojau, kad kandys sugrįš. Buvau skaičiusi, kad jos gali žiemoti iki 90 dienų, taip pat užtrunka, kol išsirita iš kiaušinėlių. Todėl verčiau palaukti. Be to, reguliariai ploviau spintas su actu, taip pat ir plyšius bei visus užkampius.
Po šešių mėnesių sausus produktus perkėliau į stiklinius indelius ir dabar juos laikau tik taip. Taip pat šiek tiek pertvarkiau virtuvę. Ten, kur anksčiau buvo maisto produktai, sudėjau stiklines, lėkštes ir puodus, kad per stebuklą vėl nepritrauktų kandžių.
Dabar turiu ne tik virtuvę be kandžių, bet ir estetišką, nes spalvoti maišeliai ir pakuotės neblizga nuo spintelių, viskas elegantiškai sudėta į stiklą. Ir net prieskonių stiklainius turiu sudėliotus pagal abėcėlę stalčiuje!
Kovoje su kandimis nenaudojau populiarių lipnių purškiklių, kurie prilimpa prie spintelių. Šie priklijuojami purškalai yra įmirkyti kažkuo, kas vilioja kandis, todėl verčiau vengiau dar didesnės kandžių kolonijos savo virtuvėje. Nebuvau tikra, ar parsinešiau jų į namus su pirkiniais, ar jos, pavyzdžiui, pateko per ventiliaciją iš kaimynų. Be to, toks vabzdžių prikimštas lipšnumas atrodo bjauriai.
Taip pat nenaudojau jokių cheminių medžiagų. Visiškai laimėti šią nelygią kovą padėjo kandžių atpratinimas nuo maisto produktų ir acto naudojimas. Jei kas nors taip pat kovoja su panašia problema, patariu, kad pusinių priemonių naudojimas nelabai padės, kandys vis sugrįš. Ši kova varginanti ir ilga, tačiau tinkamai organizavus galima atsikratyti kandžių ir nekviečiant komandos, kuri specializuojasi kenkėjų šalinimo iš būstų srityje.
