Tarptautinė komanda, koordinuojama Ženevos universiteto (UNIGE) ir Bato universiteto (Jungtinė Karalystė) profesoriaus Stijno Wuytso, nustatė tris itin masyvias galaktikas, kurių kiekviena yra beveik tokia pat masyvi kaip Pieno kelio galaktika, ir kurios buvo sudarytos jau per pirmuosius milijardus metų po Didžiojo sprogimo.
Rezultatai rodo, kad žvaigždžių formavimasis ankstyvojoje Visatoje buvo daug efektyvesnis, nei manyta anksčiau, todėl dabartiniai galaktikų formavimosi modeliai tampa abejotini.
Šis atradimas padarytas naudojant Džeimso Vebso (James Webb) kosminį teleskopą pagal JWST FRESCO programą ir paskelbtas žurnale „ Nature“.
Astronomai Visatoje atrado „tris masyvius žvėris
„Trijų masyvių žvėrių atradimas yra paslaptis, – sakė vienas iš tyrimo autorių profesorius Vujtsas (Professor Wuyts). „Daugelis galaktikų evoliucijos procesų riboja dujų virtimo žvaigždėmis efektyvumą, tačiau atrodo, kad šie raudonieji monstrai aplenkė daugelį šių kliūčių“, – pridūrė profesorius, praneša EurekAlert.
Iki šiol mokslininkai manė, kad visos galaktikos palaipsniui formuojasi tamsiosios medžiagos aureolėse. Tamsiosios medžiagos aureolės sulaiko dujas (atomus ir molekules) gravitacinėse struktūrose. Paprastai galaktikose ne daugiau kaip 20 % šių dujų virsta žvaigždėmis. Tačiau nauji atradimai meta iššūkį šiai teorijai ir rodo, kad masyvios galaktikos ankstyvojoje Visatoje galėjo augti greičiau ir efektyviau, nei manyta anksčiau.
Džeimso Vebbo teleskopas turi precedento neturinčių galimybių
Džeimso Vebso teleskopas turi precedento neturinčias galimybes, kurios leido astronomams sistemingai tyrinėti galaktikas labai tolimoje Visatoje ir padėjo padaryti naujų atradimų apie masyvias galaktikas, kurias gaubia dulkės. Išanalizavę į FRESCO tyrimą įtrauktas galaktikas, mokslininkai nustatė, kad dauguma jų atitinka esamus modelius. Tačiau tyrėjai taip pat aptiko tris netikėtai masyvias galaktikas, kurių žvaigždžių masė prilygsta Pieno kelio masei.
Šios masyvios galaktikos žvaigždes formuoja beveik dvigubai efektyviau nei tos pačios epochos mažos masės galaktikos. Dėl padidėjusio dulkių kiekio, dėl kurio Webb stebėjimuose jos atrodo ypač rausvos, šios trys galaktikos buvo pavadintos trimis raudonomis pabaisomis.
„Tai ir yra nuostabus astronomijos dalykas, kad mus nuolat stebina“.
Taigi dabartiniuose modeliuose reikėtų atsižvelgti į unikalius procesus, kurių dėka tam tikros ankstyvosios masyvios galaktikos sugebėjo pasiekti tokį efektyvų žvaigždžių formavimąsi, todėl galiausiai susiformavo labai greitai ir labai anksti Visatoje. Tikimasi, kad būsimi stebėjimai, atliekami Webb’u ir Atakamos didelės milimetrinės matricos (ALMA) teleskopu, padės mokslininkams geriau suprasti, kas nutiko.
„Astronomija tuo ir puiki, kad mus nuolat stebina nauji atradimai. Jau per pirmuosius kelerius savo veikimo metus „Webb“ teleskopas pateikė mums iššūkių; jis parodė, kad kai kurios galaktikos ankstyvuosiuose kosmoso istorijos skyriuose bręsta greičiau“, – pridūrė profesorius Wuytsas.
