Naujausias Webbo teleskopo atradimas susijęs su trimis masyviomis galaktikomis iš ankstyvosios Visatos. Neįprastos šių objektų savybės verčia abejoti dabartiniais galaktikų formavimosi modeliais. Kas būtent nustebino astronomus?
Naujausi Webbo teleskopu (JWST) atlikto atradimo rezultatai lapkričio 13 d. paskelbti žurnale „Nature“. Tyrimą atliko tarptautinė Ženevos universiteto (UNIGE) mokslininkų grupė.
Webb teleskopas „pateikė dar vieną staigmeną
Tyrėjų publikacija pasirodė FRESCO programos, pagal kurią astronomai naudojasi Webb teleskopo spektrografo NIRCam/grism spektrografo galimybėmis, dėka. Tyrimas, atliktas infraraudonųjų spindulių diapazone, leido astronomams atkreipti dėmesį į objektus, esančius gilesnėse ir senesnėse kosmoso dalyse. Infraraudonųjų spindulių nuotraukų – padarytų Webb teleskopu – privalumas, be kita ko, yra galimybė stebėti dangaus kūnus, kurie yra uždengti dideliu kiekiu dulkių (todėl mažiau arba visiškai nematomi kitiems teleskopams). Dėl savo technologinių galimybių Webbo teleskopas teikia vis įdomesnių atradimų apie objektus, susiformavusius vadinamosios ankstyvosios Visatos laikotarpiu.
– Jau per pirmuosius kelerius veiklos metus JWST pateikė mums keletą staigmenų. Daugeliu atžvilgių jis mums parodė, kad kai kurios galaktikos sparčiai brendo pirmuosiuose kosmoso istorijos skyriuose, – portale livescience.com aiškina tyrimo bendraautorius Bato universiteto astronomijos profesorius Stijnas Wuytsas.
Kaip susiformavo trys milžiniškos raudonosios galaktikos?
Naujas tarptautinės astronomų komandos atradimas susijęs su trimis milžiniškomis galaktikomis. Stebėti objektai išsiskiria sunkiai įsivaizduojama mase ir dideliu dulkių kiekiu, kuris Webbo teleskopo nuotraukose matomas kaip ryškus raudonas „švytėjimas“. Astronomų skaičiavimais, kiekvienos iš trijų atrastų galaktikų masė gali būti 100 mlrd. kartų didesnė už Saulės masę. Objektų amžius įvertintas daugiau nei 12,8 mlrd. metų. Trys galaktikos, mokslininkų pavadintos „Raudonosiomis pabaisomis“, susiformavo praėjus maždaug milijardui metų po Didžiojo sprogimo. Pagrindinis klausimas, iškilęs atradus šiuos objektus, susijęs su jų formavimosi proceso greičiu. Pasak astronomų, atrastų galaktikų masė rodo, kad jos formavosi itin sparčiai.
Pagal astronomų pasirinktą teorinį modelį galaktikos palaipsniui formuojasi tamsiosios medžiagos aureolėje (halo). Galingos gravitacinės jėgos įtraukia materiją (dujas ir dulkes), o paskui jas „suspaudžia“ ir suformuoja žvaigždes. Pagal aprašytą modelį tik 20 proc. krintančių dujų turėtų būti panaudota žvaigždžių formavimosi procese. Astronomai daro prielaidą, kad trijose atrastose galaktikose net 80 proc. dujų galėjo virsti jaunomis žvaigždėmis.
Netikėtas „raudonųjų pabaisų“ efektyvumas
Būtent neįprastas neseniai atrastų dangaus kūnų formavimosi proceso greitis glumina astronomus. Tyrimo bendraautoris profesorius Wuytsas pabrėžia, kad „surasti tris tokius masyvius žvėris yra viliojantis galvosūkis“. Jis priduria: – „Daugelyje galaktikų evoliucijos procesų akivaizdi tendencija įvesti etapą, ribojantį dujų virtimo žvaigždėmis greitį. Tačiau kažkokiu būdu šios „raudonosios pabaisos“ greitai aplenkė daugumą kliūčių.
Kita vertus, pagrindinis tyrimo autorius Mengyuan Xiao iš Ženevos universiteto kalba apie atrastų masyvių dangaus kūnų „netikėtą efektyvumą“. Jis taip pat pabrėžia, kad reikia tolesnių ankstyvųjų galaktikų formavimosi sąlygų tyrimų. – „Raudonosios pabaisos yra tik naujos eros pradžia mūsų ankstyvosios visatos tyrinėjimuose“, – aiškina ekspertas.
Tyrimo autoriai skelbia, kad trys masyvios galaktikos bus tolesnių stebėjimų objektas. Kituose tyrimo etapuose vėl bus naudojamas Webbo teleskopas, taip pat Čilės Atakamos didelės milimetrinės matricos (ALMA) teleskopas.
