Prieš žiemą sodą ruošiame įvairiais būdais. Nupjauname nužydėjusias gėles, apsaugome medžius ir nuvalome rudeninius lapus, tačiau neturėtume pamiršti dar vienos labai svarbios procedūros. Būtent dėl jos jūsų veja kitą sezoną atrodys gražiai.
Jei norite, kad veja išgyventų artėjančią žiemą, turėtumėte ją tinkamai paruošti. Pirmiausia turėtumėte nupjauti žolę ir sugrėbti lapus, ypač jei jūsų kieme daug medžių ir krūmų. Tačiau nereikėtų pamiršti dar vieno svarbaus dalyko – pašalinti samanas.
Kodėl ant vejos atsiranda samanų?
Samanos dažniausiai atsiranda pavėsyje, drėgnose vietose, jos greitai auga rūgščiame dirvožemyje, kuriame trūksta maistinių medžiagų. Dažniausiai jos atsiranda šiaurinėje pusėje arba po medžiais. Netinkamas šienavimas – netaisyklingas šienavimas arba per žemas žolės pjovimas gali prisidėti prie samanų atsiradimo. Taip pat svarbu tinkamai tręšti veją, suteikiant jai maistinių medžiagų, reikalingų tinkamam augimui.
Jei samanų yra per daug (jų reguliariai nepašaliname), labai tikėtina, kad jos gali pakenkti mūsų vejai. Todėl verta ja pasirūpinti ir pašalinti šį nebūtinai reikalingą sklypo gyventoją.
Kaip pašalinti samanas iš vejos?
Kaip veiksmingai atsikratyti samanų? Geriausias būdas – naudoti preparatus, kuriuos galime pasigaminti namuose. Nereikia naudoti cheminių priemonių. Tereikia vandens ir valgomosios sodos tirpalo, kurį užpurkškite ant vejos. Taip pat galite pabarstyti pačią sodą, jei diena nėra vėjuota. Toks apdorojimas leis samanoms išdžiūti ir jas bus lengviau pašalinti. Veiksmingas ir acto bei vandens mišinys, kurį taip pat reikėtų užpurkšti ant samanų (santykiu 2:1), tačiau šį tirpalą geriau naudoti ant grindinio trinkelių – ant vejos jis gali pažeisti žolės stiebus.
Geras būdas taip pat yra dirvos aeravimas. Tai reiškia, kad dirvožemį reikia pradurti, kad jis būtų aeruotas ir išpurentas, o tai reiškia, kad samanas bus lengviau pašalinti. Kitas procesas – skarifikavimas, kai dirva įpjaunama, kad būtų pašalintos negyvos augalų dalys.
Kaip užkirsti kelią samanų augimui?
Pašalinę samanas, taip pat galime imtis priemonių, kad sumažintume riziką, jog jos vėl atsiras vejoje. Šiam tikslui puikiai tinka kalkės. Naudodami kalkes galime pakeisti dirvožemio pH iš rūgštaus (kuriame klesti samanos) į šarminį. Stipriai užtamsintose ir drėgnose vietose pravartu pasodinti žemę dengiančius augalus, pavyzdžiui, peruvines viksvas.
Galime naudoti trąšiąsias kalkes arba susmulkintą paprastą kreidą. Tuomet veją reikėtų palaistyti. Jei neturime kalkių, galime naudoti ir kitus dalykus, pavyzdžiui, medžio pelenus, bazalto miltus ar dolomitą. Tokiu būdu samanos ant vejos daugiau niekada neturėtų atsirasti.
