Negalite turėti tik vienos jūrų kiaulytės – Šveicarijos įstatymai reikalauja, kad jų būtų bent dvi, nes jos yra bandos gyvūnai. Vienišoms kiaulytėms buvo įsteigtos net „kompanionų nuomos“ paslaugos. Panašus reikalavimas taikomas ir kitiems graužikams, paukščiams ir net auksinėms žuvelėms.
Nors Šveicarijos gyvūnų apsaugos įstatymas galioja nuo 2008 m., jis vis dar stebina daugelį žmonių. Ši šalis, laikydamasi novatoriško požiūrio į gyvūnų teisių apsaugą, nustatė vienus griežčiausių gyvūnų gerovės įstatymų pasaulyje. Ir, kaip rašo portalas Swissinfo, tai yra vienas iš populiariausių kuriozų, apie kurį vis dar klausinėja visi lankytojai.
Jūrų kiaulytės dėl vienatvės gali patirti fizinį skausmą
Jūrų kiaulytės, dar vadinamos naminėmis kavomis, priskiriamos bandos gyvūnams, o tai praktiškai reiškia, kad jos natūraliai gyvena grupėmis ir turi didelį socialinių ryšių poreikį. Vienišos jūrų kiaulytės gali būti linkusios į stresą, depresiją ir su vienatve susijusius fizinius negalavimus. Kiekviena jūrų kiaulytė turi turėti bent vieną kompanioną, kuris turi užtikrinti jai tinkamą socialinę ir emocinę aplinką.
Taigi ką Šveicarijos įstatymai sako apie šių graužikų laikymą? Jame rekomenduojama, kad kiaulytės turėtų būti bent dvi, nes be draugo jos yra vienišos. Žinoma, jos parduodamos ne tik poromis. Tai pabrėžia ir Šveicarijos federalinė maisto saugos ir veterinarijos tarnyba, perduodama, kad „jūrų kiaulytės yra itin socialūs padarai, kurių nereikėtų laikyti vienų“. Ji taip pat nurodo, kad „ideali jūrų kiaulyčių grupė yra dvi ar trys patelės ir kastruotas patinas“, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad konfliktai tarp šių gyvūnų dažniau kyla grupėse, kurias sudaro tik patelės.
Jūrų kiaulytės „nuoma“, jei viena iš jų nugaištų
Įdomi praktika – jūrų kiaulyčių „nuoma“. Tais atvejais, kai viena iš jų nugaišta, o šeimininkas nenori visam laikui įsivaikinti naujo graužiko, galima pasinaudoti paslaugomis „išsinuomoti“ kompanioną. Taip palikta kiaulytė vėl turi draugiją, o šeimininkams nereikia įsipareigoti ilgam laikui.
Įdomu tai, kad Šveicarijos gyvūnų gerovės reglamente yra konkrečių rekomendacijų dėl šimtų skirtingų rūšių gyvūnų laikymo. Pavyzdžiui, draudimas versti naminius naminius paukščius nešioti akinius ar kontaktinius lęšius. Taisyklės dėl bent poros gyvūnų laikymo, be jūrų kiaulyčių, taip pat taikomos kitiems graužikams: pelėms, pūslėms, žiurkėms, degu ir jūrų kiaulytėms. Paukščiams šios taisyklės taikomos japoninėms putpelėms, papūgoms ar kanarėlėms. Naminius triušius pirmąsias aštuonias gyvenimo savaites galima laikyti tik pavieniui, o vėliau, jei įmanoma, jie turėtų gyventi grupėmis. Jei tai neįmanoma, jie turi bent jau girdėti arba jausti kitus triušius.
Kaip rašo „Swissinfo“, šių taisyklių laikymąsi reguliariai tikrina Šveicarijos veterinarijos tarnyba, kuri taip pat nustato sankcijas taisyklių pažeidėjams. Tai rodo, kaip rimtai Šveicarijoje žiūrima į gyvūnų gerovę. Lenkijoje alpakos jau dabar auginamos poromis arba nedidelėje bandoje, o ar tą patį pavyks įgyvendinti ir jūrų kiaulytėms prižiūrėti, parodys laikas.
