Debesuotas, be mėnulio, žvaigždėtas naktinis dangus, matomas toli nuo miesto šviesų, suteikia galimybę plika akimi stebėti tūkstančius žvaigždžių. Žinoma, jei su savimi pasiimsime žiūronus arba teleskopą, žvaigždžių galėsime pamatyti daug kartų daugiau.
Tačiau tai nekeičia fakto, kad nesvarbu, ar žiūrėtume plika akimi, ar pro teleskopą, žvaigždės yra tik šviesos taškai. Tik neseniai astronomai gavo į rankas teleskopus, galinčius atskiras žvaigždes matyti ne kaip tašką, o kaip diską, kuriame galima įžiūrėti bet kokią detalę. Tačiau dabar astronomų komanda šiuo požiūriu gerokai pakėlė kartelę.
Pirmą kartą istorijoje astronomams pavyko padaryti nuotrauką, kurioje matomas žvaigždės diskas už mūsų galaktikos ribų. Tai stulbinantis pasiekimas, nes net ir artimiausioje mūsų galaktikos kaimynystėje galime atvaizduoti atskiras masyvias žvaigždes, pavyzdžiui, Betelgeizę.
Naujosios nuotraukos herojė yra žvaigždė, kurios katalogo numeris WOH G64, esanti Didžiajame Magelano debesyje – nykštukinėje galaktikoje, skriejančioje aplink Pieno kelią. Apskaičiuota, kad atstumas iki žvaigždės yra apie 160 000 šviesmečių.
Čia galima paklausti, iš kur kilo mintis apskritai bandyti nufotografuoti tokią tolimą žvaigždę, kai arčiausiai mūsų esančias žvaigždes vis dar sunku taip detaliai užfiksuoti. Atsakymas paprastas: WOH G64 nėra paprasta žvaigždė. Mokslininkai šią žvaigždę žino ir tyrinėja jau daugelį metų. Jos žavesį lemia neįtikėtinas dydis. Žvaigždės, kuri yra raudonosios supermilžinės stadijos, skersmuo net 2 000 kartų didesnis už Saulės skersmenį. Pakanka priminti, kad mūsų Saulės skersmuo yra 1,4 milijono kilometrų. Tai reiškia, kad šios žvaigždės skersmuo gali būti beveik 3 mlrd. kilometrų. Tai reiškia, kad jei ji atsidurtų Saulės sistemos centre, žvaigždės paviršius būtų maždaug ties Saturno orbita. Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas ir Jupiteris būtų žvaigždės viduje.
Fenomenalioje nuotraukoje, padarytoje Europos pietų observatorijos VLTI interferometru Čilėje, matoma ne tik pati žvaigždė, bet ir aplink ją esantis materijos žiedas, kuris, regis, yra stebinančios elipsės formos.
WOH G64 yra žvaigždė, esanti viename iš paskutinių savo evoliucijos etapų. Mokslininkai daro prielaidą, kad aplinkinis žiedas iš tikrųjų yra išmesta medžiaga iš žvaigždės, kuri šiuo metu intensyviai netenka masės, nes artėja prie savo gyvenimo pabaigos – supernovos sprogimo.
Pirmieji išsamūs žvaigždės stebėjimai buvo atlikti dar XXI a. pradžioje. Tačiau tokį tikslų žvaigždės ir jos aplinkos vaizdą pavyko padaryti tik su naujuoju interferometre įrengtu GRAVITY prietaisu. Palyginę naujuosius stebėjimus (nuo 2020 m.) su 2005 ir 2007 m. stebėjimais, mokslininkai nustatė, kad žvaigždė vos per dešimt metų šiek tiek prarado ryškumą. Tačiau tai gali būti susiję būtent su masės praradimu ir tuo, kad dalis žvaigždės išmestos materijos nutolo nuo jos, atvėso ir iš dalies užstoja mums pačios žvaigždės vaizdą.
Pačios senstančios žvaigždės materijos išmetimas gali trukti tūkstančius metų, tačiau tai nekeičia fakto, kad tai, ką stebime, jau yra šios žvaigždės nykimas, kurį, pasitelkę papildomus prietaisus, tikrai galėsime stebėti dar ilgai. Jau dabar mokslininkai su nekantrumu laukia šiuo metu statomo GRAVITY+ instrumento, kuris dar leis atidžiau pažvelgti į šį žvaigždinį monstrą.
