Saulės sistemos dujinės milžinės turi dešimtis mažesnių ir didesnių mėnulių. Tačiau uolinių planetų padėtis kitokia.Merkurijus ir Venera neturi mėnulių, Marsas turi du labai mažus ir tik Žemė iš tikrųjų turi didelį, masyvų ir apvalų mėnulį. Tačiau klystų tas, kuris manytų, kad Žemė visada turėjo ir tebeturi vieną natūralų palydovą. Mat retkarčiais asteroidas sustoja pakeliui per tarpplanetinę erdvę ir patenka į orbitą aplink Žemę, būtinai tapdamas jos mėnuliu. Tačiau anksčiau ar vėliau tokie objektai atitrūksta nuo mūsų ir grįžta į tarpplanetines klajones.
Visi požymiai rodo, kad mes kaip tik esame tokio įvykio (daugiau ar mažiau sąmoningo) liudininkai. Štai asteroidas 2024 PT5 jau lapkričio 25 d., pirmadienį, oficialiai nustos būti laikinuoju „antruoju Žemės mėnuliu“ ir paliks mūsų planetą bei jos pagrindinį gamtinį palydovą.
Tai nekeičia fakto, kad asteroido buvimo šalia Žemės metu mokslininkai negaišta laiko ir atliks išsamius jo stebėjimus. Šių stebėjimų rezultatai pasirodė itin įdomūs. Mat viskas rodo, kad 2024 PT5, nors neseniai atskrido pas mus iš tarpplanetinės erdvės, iš tiesų gali būti kilęs iš čia. Taip yra todėl, kad astronomai nurodo, jog jis sudarytas iš medžiagos, išmestos iš Mėnulio per vieną iš praeityje įvykusių susidūrimų, kurie reguliariai palikdavo pėdsakus Sidabrinio gaublio paviršiuje. Todėl savaip galima sakyti, kad asteroidas aplankė savo protėvių namus.
Kad būtų dar juokingiau, pats Mėnulis, remiantis geriausiomis teorijomis, yra gigantiško Marso dydžio planetos ir Žemės susidūrimo liekana, todėl iš dalies susidarė iš materijos, iš kurios susidarė jaunoji Žemė. Jei taip būtų iš tikrųjų, galima būtų netgi sakyti, kad jei Mėnulis yra 2024 PT5 tėvas, tai asteroidas yra Žemės anūkas.
Spektroskopiniai asteroido stebėjimai aiškiai rodo, kad jo cheminė sudėtis yra beveik identiška Mėnulio regolito mėginių, kuriuos į Žemę atgabeno tiek sovietiniai „Luna“ zondai, tiek JAV „Apollo“ misijos, cheminei sudėčiai.Žinoma, tai gali būti atsitiktinumas, tačiau tokia tikimybė nedidelė.
Šiuo metu asteroidas 2024 PT5 priklauso Ardžunos asteroidų juostai, kuri skrieja aplink Saulę maždaug 150 milijonų kilometrų atstumu, t. y. būtent ten, kur yra Žemė. Tokio tipo asteroidams gana įprasta priartėti prie Žemės per kelis milijonus kilometrų. Tai, kad čia aptariamas asteroidas galėjo būti nublokštas nuo Mėnulio paviršiaus, kai į jį atsitrenkė koks nors masyvus objektas, gali reikšti, kad kiti Ardžunos grupės asteroidai taip pat kilę iš Mėnulio.
