Sparčiai artėja juodasis penktadienis ir Kalėdos, o kartu su jais – padidėjęs lenkų apsipirkimo aktyvumas. Šiuo laikotarpiu paprastai perkama daugiausia prekių, iš kurių didelę dalį sudaro drabužiai ir avalynė. Didžiuliai tokių drabužių ir avalynės kiekiai taip pat patenka į sąvartynus. Šioje vietoje verta stabtelėti ir pagalvoti apie tokio vartotojiškumo poveikį aplinkai, juolab kad nuo naujųjų metų nebebus galima „lengvai“ atsikratyti nereikalingų drabužių.
„Greitoji mada“ ir atsikratymas dideliais drabužių kiekiais ne be poveikio aplinkai
Europos Parlamento duomenimis – vidutinis Europos vyras ir moteris kasmet nuperka beveik 26 kg tekstilės gaminių ir išmeta apie 11 kg. Tokį poveikį daro pastaraisiais metais daugelyje pasaulio rinkų atsiradusi tendencija – vadinamoji „greitoji mada“ , t. y. pigūs, prastos kokybės drabužiai, kuriuos gamintojai nuolat tiekia naujo stiliaus ir labai mažomis kainomis. Tuo tarpu drabužių gamyba (ir tokiais kiekiais) nėra abejinga aplinkai. Apskaičiuota, kad vienų marškinėlių gamybai sunaudojama net 2700 litrų gėlo vandens, kurio vidutiniškai užtenka vienam žmogui 2,5 metų. 2020 m. tekstilės sektorius buvo trečioji – didžiausia – vandens ir žemės naudojimo blogėjimo priežastis. Tais pačiais metais drabužių ir avalynės gamybai vienam ES gyventojui vidutiniškai reikėjo 9 m3 vandens, 400 m2 žemės ir 391 kgžaliavų1.
Siekdama neutralizuoti žmonių vartotojiškumo perkant drabužius poveikį aplinkai – ES siekia sumažinti tekstilės atliekų kiekį, prailginti tekstilės gaminių gyvavimo ciklą ir padidinti jų perdirbimo mastą.
Vienas iš šiuo tikslu įvestų pakeitimų, kuris įsigalios jau nuo 2025 m. sausio 1 d. – yra įvestas privalomas tekstilės ir drabužių atliekų rūšiavimas.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. prievolė rūšiuoti bus taikoma ir tekstilės gaminiams
Nuo 2025 m. sausio 1 d. kiekvienai savivaldybei nustatyta įstatyminė prievolė rūšiuoti tekstilės ir drabužių atliekas. Tai tiesiogiai išplaukia iš 2019 m. liepos 19 d. Įstatymo dėl švaros ir tvarkos palaikymo savivaldybėse ir kai kurių kitų įstatymų pakeitimo įstatymo 14 straipsnio (Žin., 2019, 1579 punktas), pagal kurį –nuo naujųjų metų savivaldybės privalės priimti tekstilės ir drabužių atliekas vadinamuosiuose rūšiuojamojo komunalinių atliekų surinkimo punktuose.
Pagal 1996 09 13 Įstatymo dėl švaros ir tvarkos palaikymo savivaldybėse 3 straipsnio 2 dalies 5 punktą – įsteigti tokį rūšiuojamojo komunalinių atliekų surinkimo punktą (PSZOK) taip, kad jis būtų lengvai prieinamas visiems gyventojams, yra kiekvienos savivaldybės pareiga. Tai vietos, kuriose savivaldybės gyventojai gali nemokamai palikti atliekas, kurių jie negali išmesti į buitinius konteinerius. Per PSZOK – savivaldybė privalo užtikrinti, kad ji priimtų bent: popierių, metalus, plastiką, stiklą, įvairių medžiagų pakuočių atliekas, biologines atliekas, pavojingas atliekas, pasenusius vaistus ir chemikalus, atliekas, kurios nepriskiriamos medicininėms atliekoms ir kurios susidaro namų ūkyje dėl vaistų švirkštimosi ir medžiagų kiekio kraujyje stebėjimo (ypač adatas ir švirkštus), panaudotos baterijos ir akumuliatoriai, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, baldai ir kitos didelių gabaritų atliekos, naudotos padangos, namų ūkiuose susidarančios statybos ir griovimo atliekos, o nuo 2025 m. sausio 1 d. taip pat tekstilė ir drabužiai.
Minėta prievolė savivaldybėms nustatyta į nacionalinę teisę perkėlus 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios tam tikras direktyvas nuostatas. Pagal šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalį ES valstybės narės įpareigotos atskirai rinkti bent jau popierių, metalą, plastiką ir stiklą, o nuo 2025 m. sausio 1 d. – ir tekstilę.
Tekstilės gaminių nebebus galima išmesti į mišrias atliekas, o netinkamas atliekų rūšiavimas susijęs su pasekmėmis
Šių įpareigojimų įvedimas reiškia, kad nuo naujųjų metų drabužių ir kitų tekstilės gaminių, kuriuos išmetate savo namų ūkyje, nebegalėsite mesti į mišrių atliekų konteinerį, o privalėsite juos pristatyti į PSZOK (arba įmesti į specialiai tekstilės gaminiams surinkti skirtas šiukšliadėžes1) – jei tokias šiukšliadėžes jūsų teritorijoje įrengia savivaldybė). Drabužius, pagamintus, pavyzdžiui, iš 100 % poliesterio (kuris yra sintetinė medžiaga), taip pat neleistina mesti į plastiko šiukšliadėžę. Dėl tokio elgesio atliekų tvarkymo mokestis gali būti padidintas nuo 200 % iki net 400 % (pagal 1996 09 13 Įstatymo dėl švaros ir tvarkos palaikymo savivaldybėse 6ka straipsnį).
Kol kas – neplanuojama įvesti papildomo konteinerio rūšiuojamoms atliekoms, kurį kiekvienas gyventojas turėtų namuose ir kuris būtų skirtas tekstilei, o savivaldybės privalėtų surinkti šios rūšies atliekas iš individualių patalpų (tokiais pačiais principais kaip ir kitas rūšiuojamas atliekas). Tačiau taip pat nėra iš anksto aišku, kad artimiausiu metu tai neįvyks – ypač atsižvelgiant į ES planus įvesti vadinamąsias išplėstinės atsakomybės sistemas drabužių gamintojams.
Tolesni ES planai dėl tekstilės perdirbimo – atliekų surinkimo išlaidų perkėlimas gamintojams
2024 m. kovą Europos Parlamentas pateikė tolesnių idėjų dėl teisės aktų, susijusių su tekstilės atliekomis, peržiūros. Peržiūrint Atliekų direktyvą – ES planuoja įvesti vadinamąją išplėstinės gamintojo atsakomybės sistemą. Praktiškai tai reiškia, kad išlaidas, susijusias su atskiru atliekų surinkimu, rūšiavimu ir perdirbimu, turės padengti tekstilės gaminių, pavyzdžiui, drabužių, avalynės, galvos apdangalų, aksesuarų, gamintojai ir kitos įmonės, kurios tokius gaminius pateikia į Europos bendrąją rinką.
Jei tokia sistema bus įvesta – tuomet yra tikimybė, kad tekstilės gaminiai, kaip ir kitos rūšiuojamos atliekos, bus surenkami iš atskirų nekilnojamojo turto objektų, nes surinkimo išlaidas padengs ne tik savivaldybės, bet ir jų gamintojai.
