Kai kurie žmonės kiekvieną dieną pradeda nuo arbatos, nesuprasdami, kad ją ruošdami daro rimtų klaidų. Ar jūs taip pat ją ruošiate „tamsoje“? Geriau liaukitės, nes nežinojimas, kaip ją reikia tinkamai paruošti, gali turėti rimtų pasekmių. Taip elgdamiesi atimate iš jo skonį ir naudą sveikatai.
Arbata yra idealus gėrimas žiemą, nes leidžia atsipalaiduoti ir šaltomis dienomis greitai sušildo sušalusį kūną. Jei ją tinkamai paruošite, ji bus ne tik šilta, bet ir aromatinga, skani bei sveika.
Net ir nedideli gėrimo ruošimo technikos pokyčiai gali užkariauti jo teigiamą poveikį organizmui. Daug kas priklauso nuo to, su kokios rūšies arbata susiduriate, nes kiekvienai jų reikia šiek tiek kitokio apdorojimo.
Tai didžiausios arbatos ruošimo klaidos. Jos sunaikina viską, kas joje yra geriausia
Viena iš dažniausiai pasitaikančių arbatos virimo klaidų, dėl kurių suprastėja arbatos kokybė, yra per aukštos temperatūros vandens naudojimas. Tai neigiamai veikia ne tik skonį ir aromatą, bet ir sveikatai naudingas gėrimo savybes.
Temperatūra turi būti suderinta su arbatos rūšimi. Juodąją arbatą geriausia užpilti verdančiu vandeniu, tačiau žaliosios ar baltosios arbatos temperatūra neturėtų viršyti 80 laipsnių Celsijaus, nes arbata gali tapti karti ir drumsta.
Neužplikykite užpilo per ilgai – kiekvienai arbatai keliami skirtingi reikalavimai, tačiaudaugelio ekspertų nuomone, didžiausia klaida yra pervirti arbatą, nes tai atima visas jos savybes.
Taip pat atkreipkite dėmesį į vandens kietumą ir mineralizacijos laipsnį. Jis neturėtų būti didelis, nes tuomet ant užpilo viršaus nusės nuosėdos. Taip pat svarbu neperdozuoti lapelių kiekio. Paprastai vienam puodeliui ar puodeliui užtenka vieno arbatinio šaukštelio (nebent jis didelis – tada galite įdėti daugiau, kad nebūtų per daug vandeningas).
Kaip kaupiate arbatos atsargas, priklausomai nuo jos rūšies? Taip užtikrinsite, kad ji išlaikys savo skonį ir savybes
Kiekvienai arbatos rūšiai reikia skirtingo požiūrio į virimą. Geriausia prieš ruošiant arbatą paskaityti apie konkretų užpilo būdą arba paklausti ja prekiaujančio specialisto.
- Juodoji arbata – stipraus aromato ir skonio. Rekomenduojama virti 95 laipsnių Celsijaus temperatūroje 4-5 minutes.
- Žalioji arbata – pasižymi subtiliu aromatu ir turi vertingų antioksidantų. Ją geriausia mirkyti maždaug 70-80 laipsnių temperatūroje 3 minutes.
- Baltoji arbata (iš jaunų lapelių) – joje gausu polifenolių. Švelni, turi subtilų gėlių aromatą. Ji verdama maždaug 70-80 laipsnių temperatūroje 3 minutes.
- Geltonoji arbata – švelnaus, bet savito aromato. Ji turėtų būti verdama 3 minutes 75-85 laipsnių temperatūroje.
- Oolong arbata – (kažkas tarpinio tarp žaliosios ir juodosios arbatos). Ji pasižymi sudėtingu skoniu, todėl ją rekomenduojama plikyti 80-90 laipsnių temperatūroje 3-5 minutes.
- Pu-erh arbata – pasižymi giliu aromatu ir plačiomis skonio natomis. Ją galima mirkyti karštame vandenyje, iki 100 laipsnių Celsijaus 3-4 minutes (taip pat pakartotinai užplikyti).
- Žolelių arbatos (ramunėlių, dilgėlių ir kt.) – rekomenduojama virti 5-10 minučių 95-100 laipsnių Celsijaus karštame vandenyje.
Svarbu ne tik arbatos mirkymo laikas, bet ir indas, kuriame ruošiamas užpilas. Keraminiai – jie ilgai išlaiko šilumą, todėl idealiai tinka juodajai ir pu-erh arbatai.
Ketaus – tinka oolong, o gaiwan puoduose galima virti žaliąją, baltąją ir oolong arbatą. Stikliniuose arbatinukuose galima stebėti arbatos virimo procesą (žolelių ir žydinčioms arbatoms), o arbatinukus galima naudoti biriai arbatai.
