Ryšys tarp geranoriškumo ir profesinės sėkmės konkurencinėje aplinkoje gali atrodyti nelogiškas. Kai kuriuose sektoriuose giliai įsišaknijusi mintis, kad sėkmė reikalauja elgtis individualistiškai. O kaip dėl dosnaus žmogaus?
Naujausi tyrimai paneigia prielaidą, kad svarbiausia yra individualizmas, ir pabrėžia, kad geranoriški žmonės ir jų noras padėti kitiems duoda daug naudos tiek asmeniškai, tiek organizacijai.
Kodėl dosnus žmogus bus sėkmingesnis
Nuo vadovavimo iki derybų – dosnūs žmonės pasiekia tvaresnių ir turiningesnių rezultatų. Mokslas pradeda aiškintis, kodėl šios vertybės yra labai svarbios kuriant sėkmingą karjerą.
Keliuose tyrimuose nagrinėtas ryšys tarp dosnumo ir tokių savybių kaip intelektas. Žurnale „Journal of Research in Personality“paskelbti tyrimai atskleidė,kad aukštesnio intelekto žmonės linkę elgtis altruistiškai.
Tokie veiksmai, kurie susiję su asmeninėmis sąnaudomis siekiant naudos kitiems, yra susiję su mažiau savanaudiškomis vertybėmis.
Be to, žurnale „International Journal of Nonprofit and Voluntary Sector Marketing“ atlikta analizė rodo, kad aukštesnių kognityvinių gebėjimų asmenys yra labiau linkę užsiimti labdaringa veikla. Paprastai tariant, dosnumas, atrodo, yra emocinio ir socialinio intelekto, kurie yra labai svarbūs profesinėje srityje, apraiška.
Kodėl geranoriškumas lemia ilgalaikę sėkmę
Dosnumas ne tik gerina tarpasmeninius santykius, bet ir tampa strategine vadovavimo ir bendradarbiavimo priemone. Pasak knygos „ Duoti ir imti“ autoriaus Adamo Granto (Adam Grant), dosnūs žmonės linkę teikti pirmenybę ilgalaikei kolektyvinei naudai, o ne tiesioginiams asmeniniams interesams. Toks požiūris skatina darnesnę ir produktyvesnę darbo aplinką.
Be to, žurnale „ Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbti tyrimai rodo, kad dosnūs ir patikimi žmonės turi tokią pat tikimybę užimti valdžios postus kaip ir tie, kurie orientuojasi tik į save.
Tiesą sakant, vadovai, kurie veiksmingumą derina su geranoriškumu, yra mėgstami savo komandų, o tai sustiprina jų ilgalaikę sėkmę.
Svarbiausi dosnumo darbo vietoje aspektai:
- Stiprių komandų kūrimas: dosnūs žmonės skatina bendradarbiavimo aplinką, kuri skatina atsidavimą ir motyvaciją.
- Konfliktų sprendimas: Nesavanaudiškas požiūris palengvina derybas ir abiem pusėms naudingų sprendimų paiešką.
- Didesnė pagarba organizacijoje: geranoriški vadovai paprastai įgyja savo komandų pagarbą ir lojalumą, taip stiprindami įmonės kultūrą.
Kokie yra dosnaus žmogaus privalumai?
Maiklo Vilmoto (Michael Wilmot) ir Denizo Oneso (Deniz Ones) iš Arkanzaso ir Minesotos universitetų atlikta analizė gilinasi į tai, kokią įtaką geranoriškumas daro daugeliui gyvenimo aspektų. Šiame tyrime buvo analizuojami 275 kintamieji, įskaitant psichinę sveikatą, fizinę sveikatą ir darbo rezultatus, orezultatai rodo, kad buvimas geranorišku daro teigiamą poveikį 93 % šių rodiklių.
Be kita ko, išryškėjo, kad geranoriškumas gerina komandinį darbą, įsitraukimą į darbą ir savirealizaciją. Šis poveikis naudingas ne tik individualiu lygmeniu, bet ir didina organizacijos veiklos rezultatus.
Sukūrus aplinką, kurioje vyrauja pozityvūs santykiai, stiprėja ir socialiniai ryšiai, ir produktyvumas.
Istoriniai dosnumu pagrįstos sėkmės pavyzdžiai
Čarlzo Švabo (Charles Schwab), 1921 m. dirbusio „US Steel“ pirmininku, atvejis iliustruoja, kad dosnumas gali būti lemiamas sėkmės veiksnys. Pasak Č. Švabo, jo gebėjimas motyvuoti darbuotojus ir sukelti entuziazmą komandose buvo raktas į jo karjerą.
Jo požiūris, pagrįstas dėkingumu ir skatinimu, rodo, kaip dosnumas gali pakeisti darbo aplinką.
Dale’as Carnegie knygoje „ Kaip įgyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“ sustiprina šią mintį pabrėždamas, kad nuoširdus rūpinimasis kitais sukuria stipresnius ir naudingesnius santykius.
Šiuo principu vadovavosi tokie veikėjai kaip Warrenas Buffetas, kuris savo sėkmę iš dalies sieja su D. Carnegie išmoktomis pamokomis.
