Mokslininkai įspėja, kad prasideda antropocenas – nauja geologinė era, pasižyminti subtiliais, bet giliais pokyčiais, kurie gali pakeisti žmonijos ir visos gyvybės Žemėje ateitį.
Nors jos poveikį vis dar sunku išmatuoti, mokslininkai pradėjo pastebėti aiškių šios naujos eros pradžios Žemėjepožymių. Tai, kas iš pradžių atrodė nereikšmingas rūpestis, atskleidžia sudėtingesnę ir gilesnę tikrovę. Žmonių ir pasaulio ateitis gali pakrypti kita linkme, kurią dar reikia apibrėžti.
Mokslininkai įspėja apie tai, ko Žemės planetoje dar nebuvo: kas yra antropocenas?
Per pastaruosius kelerius metus mokslininkai visame pasaulyje pradėjo savo tyrimus sutelkti į sritį, kuri buvo ignoruojama dėl savo akivaizdaus nereikšmingumo – žmogaus poveikį Žemės planetai. Dėl šio reiškinio, kuris pagreitino žalą ekosistemoms, atsirado naujas terminas – antropocenas.
Antropocenas reiškia geologinę erą, kurioje žmogaus veikla iš esmės keičia Žemės planetos klimatą ir biologinę įvairovę. Nors praeityje Žemė patyrė keletą masinių išnykimų, kuriuos sukėlė gamtinės priežastys, šį kartą už tai atsakingas žmogus. Dėl pernelyg intensyvaus gamtos išteklių naudojimo, didelio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir pernelyg didelio išteklių vartojimo daugelis rūšių atsidūrė ant išnykimo ribos.
Klimato kaita – tai ilgalaikiai temperatūros ir klimato pokyčiai laikui bėgant.
Kokios šios naujos eros pasekmės planetai Žemei ir žmonėms?
Antropogeninis masės didėjimas biomasės sąskaita daro žalingą poveikį Žemės planetai. Ryškiausi iš jų yra šie:
- Klimato kaita: dėl iškastinio kuro deginimo susikaupusios šiltnamio efektą sukeliančios dujos stiprina šiltnamio efektą ir prisideda prie klimato kaitos, kurios padariniai kelia grėsmę Žemės planetos stabilumui ir keičia pasaulio klimato pusiausvyrą.
- Kasmet prarandama 13 mln. hektarų miškų, o Amazonijos miškų kirtimo lygis pasiekė 17 % ir priartėjo prie 20 % ribos, nuo kurios jau nebegalima grįžti atgal. Pagrindinė miškų kirtimo priežastis – žemės paskirties keitimas žemės ūkiui ir gyvulininkystei.
- Biologinės įvairovės nykimas: daugiau kaip 35 500 rūšių gresia išnykimas, o tai sudaro 28 % visų žinomų rūšių. Mokslininkai jau įspėja apie šeštąjį išnykimą, šį kartą sukeltą žmogaus veiklos, priešingai nei ankstesnius išnykimus, kuriuos sukėlė gamtos reiškiniai.
