Specialistai įspėjo, kad iki 2025 m. reikia terapijos, kad būtų galima susitvarkyti, įveikti stresą ir sielvartą.
Mendozos psichikos sveikatos departamento direktorius Manuelis Vilapriño sakė, kad metų pabaigoje „labiausiai paplitę simptomai yra nerimas, panikos priepuoliai, fobijos, depresija, taip pat viskas, kas susiję su vartojimo ir priklausomybės problemomis“. Šios apraiškos galiausiai daro įtaką sergančiojo aplinkai, be to, egzistuoja socialiniai veiksniai.
Žinomas psichiatras taip pat pabrėžė, kad yra genetinis komponentas, kurį galiausiai paskatina tokie veiksniai kaip aplinka, kurioje subjektas juda.
Metų pabaigoje smarkiai išauga psichologų konsultacijų skaičius. Specialistai rekomenduoja susidaryti prioritetų sąrašą ir neužsikrauti sau galvos bandant viską atlikti.
Vilapriño svarstė: „Tai metų laikas, kuris labai mobilizuoja, nes baigiasi metai, kai dirbama su tam tikromis aplinkybėmis, kurios supa žmonių gyvenimus ir kurios galiausiai sukelia padidėjusią paklausą klinikose“.
Ekspertas taip pat kontrastavo, kad metų pabaigoje „ne viskas yra neigiama ir turime stengtis subalansuoti viską, ką patiriame. Šioje pusiausvyroje gali būti skausmingų situacijų, tačiau yra ir akimirkų, kurios gali mus apdovanoti. Svarbu štai kas, kad galėtume įvertinti tai, kas buvo naudinga mūsų gyvenimui, turėdami tikslą, kad ateinančiais metais galėtume jį dar labiau sustiprinti.
Jis ragino įsipareigoti siekti atsparumo ir gyvenimo kokybės,„o to visada turime siekti, kad turėtume psichinę sveikatą“.
Finalai, kurie kelia emocijas
Psichiatrė Sandra Kassis Barcudi taip pat pabrėžė tas baigtis, kurios ateina atgaivinti neišspręstų klausimų arba pabrėžia praradimus.
„Metų pabaiga didina sąmoningumą. Gruodis yra ypač sudėtingas mėnuo, nusidėvėjimo metas. Dėl prabėgusių metų su didesniu stresu, padidėjusiu nerimu, vienišumo jausmu, darbo trūkumu ir pinigų stygiumi, kurių neužtenka. Be to, nostalgija artimiesiems, kurių nebėra su mumis. Nusivylimas dėl neįgyvendintų užsibrėžtų tikslų, projektų, kurių nepavyko įgyvendinti“, – scenarijų išdėstė buvęs Perejros ligoninės direktorius.
Kai kuriems žmonėms metų pabaigos šventės išgyvenamos su džiaugsmu ir susitikimais. Kiti į jas žiūri su liūdesiu ir ilgesiu.
Ji patvirtino, kad „atsiranda daugiau konsultacijų dėl nuotaikos sutrikimų, kurie sąlygoja elgesį, sukelia didesnį nerimą, liūdesį, vienatvę, nostalgiją, melancholiją ir izoliaciją. Dažnai juos lydi miego sutrikimai“.
Tačiau jis išskyrė, kaip išgyvenamos Kalėdų ir Naujųjų metų šventės, nes ne visi žmonės jas išgyvena vienodai.
Tokiu būdu jis nurodė, kad kiekvienu atveju reikia žiūrėti savaip, nes „kiti žmonės šventes išgyvena su teigiamomis emocijomis, džiaugsmu, susibūrimais, socialiniais ryšiais. Kiti, priešingai, labiau prisimena artimuosius, kurių nebėra su jais, ir atsiranda nostalgija, melancholija, sielvartas, nerimas ir dirglumas, taip pat tolerancijos stoka“.
Šia prasme jis pabrėžė, kad „būtina apmąstyti emocinių išgyvenimų įvairovę šiuo laikotarpiu skatinant, stiprinant teigiamus ir sveikus ryšius su šeima ir draugais“.
Jis taip pat pridūrė: „Be to, biologiniu požiūriu, neurotransmiteriai, kuriems daromas poveikis, skiriasi priklausomai nuo žmogaus, tačiau dažniausiai tai dopaminas, serotoninas ir kortizolis. Pirmieji du yra susiję su laime ir gera savijauta, o kortizolis – su stresu ir konfliktinėmis situacijomis. Todėl svarbu laikytis sveikų įpročių – subalansuotos mitybos, nepiktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, būti fiziškai aktyviam ir gerai išsimiegoti.
Būtina psichologo konsultacija
Kita psichikos sveikatos specialistė Nancy Caballero ragino žmones nueiti į kliniką ir atlikti tą vizitą, „kuris yra būtinas“, kad sumažintų reikalavimų lygį ir nustatytų prioritetus tam, ką turiu nuveikti per likusius 2024 metus, ir atidėtų tikslus, įsipareigojimus, kurie gali palaukti ateinančių metų.
„Tai daugybės konsultacijų metas, jis susijęs su per visus metus susikaupusiomis sėkmėmis ir nesėkmėmis, todėl labai reikia viską uždaryti. Tikrovė tokia, kad tuo metu jaučiamas gilus išsekimas. Perdegimas, nes reikia tiek daug nuveikti, o valandų tiek mažai“, – aiškino ji.
Specialistas pastebėjo, kad šioje „perdegimo“ realybėje išsekimas maišosi su skuba atlikti dalykus, kurie gali palaukti iki sausio ar vasario.
„Štai kodėl konsultacijos tokios reikalingos; bendrauti su kitu žmogumi, kuris mato tave iš šalies. Taip balansuojant visas dėmesys sutelkiamas į tai, kas buvo pasiekta ar nepasiekta, ir to akivaizdoje tenka iš naujo pažvelgti į kitus metus. Tai, kas nuo manęs nebepriklauso arba kas negrįžtama, turime dirbti gedėdami“, – rekomendavo jis.
Šeimos, kaip paramos ir globos aplinkos, vaidmens pervertinimas – viena iš rekomendacijų metų pabaigai.
Specialistas kvietė sudaryti prioritetų sąrašą, ką iš tiesų reikia padaryti iki metų pabaigos ir ko galima tikėtis 2025 metais.
Mendozos psichologų kolegija taip pat pritarė šiai diagnozei, kurią paskatino ekonominė krizė ir 2024 m., kai įvyko radikalūs pokyčiai politikoje ir ekonomikoje. Net su žmonėmis, kurie neteko darbo.
„Girdėjome žmones, kenčiančius dėl socialinės ir ekonominės padėties , kuri apsunkina šeimos grupiųfunkcionavimą ir paramą. Taip pat didėjančios vartojimo problemos, kurios taip pat susijusios su minėtomis aplinkybėmis“, – sakė organizmo ekspertai.
Ir pabrėžė, kad ligoninių konsultacijose jie mato „daug atvejų, kai prarandamas darbas ir būstas, dėl to tenka gyventi gatvėje arba laikinose prieglaudose. Visas šių laikų klimatas blogina žmonių gyvenimo sąlygas, o tai lemia galimų perspektyvų praradimą, kuris sukelia daug sielvarto.
Ir jie padarė išvadą: „Prie privačios praktikos galime pridėti netikrumą dėl ateities, neapykantos kalbą kasdieniame gyvenime, prieraišumo praradimą migruojantiems žmonėms, su tuo susijusį didelį nerimo kiekį.
Iššūkis būti palaikančiam ir skirti laiko išklausyti
Psichologė Claudia Motta, Mendozos savižudybių prevencijos programos direktorė, pripažino, kad šiuo metu dėl piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ar sunkaus streso pasireiškia savear kitus žalojantis elgesys, ir paragino pervertinti šeimos paramą, rūpestį ir palydėjimą.
„Mūsų iššūkis – tęsti, kovoti su smurtu. Stengtis būti atviriems įvairovei, pagarbiai išklausyti, skirti laiko suprasti ir užbaigti. Ir būti pralaidiems procesams prieš laikmečio primestą akimirksnį“, – analizavo ji.
