Darbo skurdas Lietuvoje: problemos mastas ir galimi sprendimai
Jungtinių Tautų duomenimis, gyvenimo kokybę lemia trys pagrindiniai rodikliai – pajamos, išsilavinimas ir sveikata. Tačiau Lietuvoje, kaip pastebėjo Caritas generalinė direktorė Deimantė Bukeykaitė, pajamų nelygybė išlieka viena didžiausių problemų.
„Lietuvoje vis dar susiduriame su darbo skurdo reiškiniu. Net uždirbant minimalų atlyginimą, žmogus nėra apsaugotas nuo skurdo rizikos. Išmokėjus visus mokesčius, minimali alga yra 8,2 % mažesnė už skurdo ribą, jei žmogus neturi kitų pajamų“, – teigė Bukeykaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dirbantieji yra geresnėje padėtyje nei daugelis socialiai pažeidžiamų grupių, o darbo skurdo lygis didėja lėčiau. 2023 m. Lietuvoje darbo skurdo rodiklis siekė 7,9 %, o bendras skurdo rizikos lygis – net 20,6 %.
„Minimali alga pastaraisiais metais augo vienu iš sparčiausių tempų Europoje – nuo 2021 m. ji padidėjo 44 %. 2025 m. minimali alga sieks 1038 eurus, o darbuotojų pajamos augs 69 eurais“, – teigia ministerijos atstovai.
Kritika ir papildomos priemonės
Deja, auganti minimali alga ne visada atitinka gyvenimo išlaidų didėjimą. Pasak Bukeykaitės, prasidėjus žiemai žmonės dažnai kreipiasi pagalbos, nes atlyginimų nepakanka būtiniausioms reikmėms.
„Darbo skurdas dažniausiai paliečia žmones, gyvenančius mažo intensyvumo namų ūkiuose, dirbančius netipinėmis darbo formomis arba gaunančius mažus atlyginimus. Nors minimalios algos didinimas yra svarbus žingsnis, tai negali būti vienintelė priemonė kovojant su darbo skurdu“, – pažymėjo ji.
Planuojama įvesti papildomas priemones, tokias kaip „skolų atostogos“, kurios nuo 2025 m. leis mažas pajamas gaunantiems žmonėms atidėti skolų grąžinimą šešiems mėnesiams. Tai padės jiems „atsistoti ant kojų“ ir pradėti grąžinti skolas mažomis dalimis.
Europos kontekstas
Darbo skurdas yra aktuali problema ne tik Lietuvoje. Europos Sąjungos statistikos duomenimis, 2023 m. dalis žmonių, patiriančių skurdo ir socialinės atskirties riziką, kai kuriuose regionuose siekė daugiau nei 35 %. Didžiausias skurdo lygis pastebimas Bulgarijoje, Graikijoje, Pietų Italijoje ir kitose regionuose.
Pasak „El Confidencial“, Ispanijoje vis daugiau dirbančiųjų gyvena „nuo algos iki algos“. 2023 m. tokių žmonių buvo 9,3 %, o tai 0,6 % daugiau nei 2022 m.
Darbo skurdo mažinimas reikalauja ne tik ekonominių, bet ir socialinių sprendimų. Būtina kompleksinė pagalba, įtraukianti ne tik algų didinimą, bet ir papildomas priemones, kurios leistų žmonėms gyventi oriai ir mažintų socialinę atskirtį.
