Žemės branduolys dienos trukmė yra intriguojantis reiškinys, kuris sukelia mokslininkų dėmesį visame pasaulyje. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad branduolio pokyčiai gali turėti įtakos Žemės sukimosi greičiui ir net dienos trukmei. Jei norite sužinoti daugiau apie tai, kaip šie procesai vyksta ir kokias pasekmes jie gali turėti mūsų planetai, nepraleiskite galimybės pasigilinti į šią temą!
Neseniai atliktas mokslinis tyrimas atskleidė, kad dėl Žemės branduolio veiklos jis ilgėja. Kol kas dar ne, bet ateityje tai bus pastebimas pokytis.
Žemės gelmėse vyksta kažkas paslaptingo, o jo poveikis gali turėti įtakos dienų ilgumui. Ciuricho ETH atlikto tyrimo duomenimis, judesiai išoriniame branduolyje, sudarytame daugiausia iš geležies ir nikelio, yra susiję su tūkstantmečius trunkančiais planetos sukimosi svyravimais.
Jų aptiktas reiškinys sukelia 3-4 milisekundžių trukmės dienų ilgio pokyčius, kurie žmonėms yra beveik nepastebimi, tačiau moksliškai reikšmingi. Ekspertai pabrėžia, kad nors tokie veiksniai kaip Mėnulio gravitacinė trauka ar ledynų tirpimas jau paaiškina nedidelius svyravimus, šie ilgalaikiai pokyčiai tiesiogiai nurodo į Žemės branduolį.
Analizuodami šį reiškinį, mokslininkai naudojo neuroninius tinklus ir pažangius magnetohidrodinamikos modelius. Išnagrinėję istorinius įrašus, pavyzdžiui, 720 m. pr. m. e. užtemimus, jie galėjo atmesti kitus išorinius veiksnius, pavyzdžiui, vandens lygio ir ledynų pokyčius. Rezultatai rodo, kad šiems svyravimams svarbiausias vaidmuo tenka branduolio ir mantijos ribos dinamikai.
Išoriniai branduolio judesiai
Žurnale „ Geophysical Research Letters“ paskelbtame tyrime pabrėžiama skysčių judėjimo šerdyje svarba siekiant suprasti ilgalaikius Žemės sukimosi svyravimus. Specialistai teigia, kad šis darbas ne tik padeda išspręsti klausimus apie dienų ilgumą, bet ir suteikia naujų įžvalgų apie vidinę planetos sandarą.
Mokslininkai pabrėžia, kad „būtina tobulinti dabartinius fizikinius modelius, kad į juos būtų įtrauktos visos branduolio, mantijos ir plutos sąveikos“. Nepaisant padarytos pažangos, dar daug ką reikia sužinoti apie skirtingų vidinių planetos sluoksnių sąveiką. Taip yra daugiausia dėl dabartinių modelių trūkumų.
Pasaulio pabaigos data – tema, kuri visada intriguoja ir sukelia daugybę diskusijų. Nors mokslo bendruomenė šiuo klausimu pateikia racionalių paaiškinimų, daugelis pranašysčių ir teorijų grindžiamos nesuprastais gamtos reiškiniais. Tačiau reikia prisiminti, kad tokios spekuliacijos dažnai neturi mokslinio pagrindo.
Tuo tarpu tikri astronominiai reiškiniai 2025-aisiais žada būti įspūdingi ir pritraukti daugybės stebėtojų dėmesį. Pavyzdžiui, galima tikėtis dalinių ar pilnų saulės ir mėnulio užtemimų, taip pat ryškių meteorų srautų, kurie taps nepamirštamu reginiu danguje. Tokie reiškiniai primena apie Visatos didybę ir grožį, kuriuo galime mėgautis kasmet.
