Vengia kalbėti telefonu – tai elgesys, kuris gali pasirodyti nereikšmingas, tačiau psichologų teigimu, jis gali atskleisti svarbių asmenybės bruožų ar net emocinių sunkumų. Dažnai tai susiję su socialiniu nerimu, komunikacijos baime ar poreikiu apsisaugoti nuo per didelio streso. Jei norite geriau suprasti šį elgesį ir jo priežastis, skirkite laiko gilintis į psichologijos ekspertų įžvalgas.
Šiais laikais atsisakyti skambinti telefonu gali atrodyti įprastas veiksmas, tačiau iš psichologinės perspektyvos jis turi gilesnių pasekmių.
Nenorėjimo kalbėti telefonu priežastys gali būti įvairios – nuo paprastų pageidavimų iki sudėtingų emocinių problemų. Daugeliui žmonių skambučiai kelia nerimą, ypač kai bijoma atstūmimo arba nežinojimo, kaip elgtis pokalbio metu. Šis atmetimas gali būti susijęs su komforto ieškojimu labiau kontroliuojamose bendravimo formose, pavyzdžiui, rašant žinutes.
Štai kodėl atsisakote kalbėtis telefonu
Socialinis nerimas yra viena iš pagrindinių atsisakymo kalbėti telefonu priežasčių, aiškina psichologai . Šios rūšies nerimas pasireiškia baime padaryti klaidų arba būti įvertintam pokalbio metu. Sergantiesiems bendravimas akis į akį kelia mažiau streso, nes vizualiniai ženklai padeda lengviau suprasti skambinančiojo ketinimus.
Kitas svarbus veiksnys, lemiantis nemėgstamumą skambinti telefonu , yra ankstesnė neigiama patirtis. Praeityje gavus blogų naujienų arba susidūrus su kritika, gali susidaryti emocinis nusistatymas, dėl kurio vengiama tokio pobūdžio bendravimo. Šiems žmonėms mintis atsiliepti telefonu gali sukelti nemalonius prisiminimus ir sukelti atmetimo emocijas.
Kai kuriais atvejais taip nutinka paprasčiausiai dėl to, kad asmuo nematė skambučio arba buvo užsiėmęs. Tačiau, žvelgiant iš psichologinės perspektyvos, tai gali atspindėti erdvės poreikį, nerimo jausmą ar net nesuinteresuotumą palaikyti ryšį telefonu.
Mobiliojo telefono laikymas tyliuoju režimu yra dar vienas dažnas elgesys, kurį gali lemti emocinės arba praktinės priežastys. Kai kurie žmonės taip elgiasi norėdami atsijungti nuo nuolatinio pranešimų bombardavimo ir rasti ramybę ir tylą savo aplinkoje. Kitais atvejais tai yra susikaupimo siekis arba poreikis nustatyti aiškias ribas tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo, t. y. kuriam laikui padėti telefoną į šalį.
Vengti akių kontakto gali būti subtilus būdas paslėpti savo emocijas arba išvengti tiesioginės konfrontacijos. Tai dažnai pastebima vaikams, kurie bijo pasakyti tiesą, arba suaugusiesiems, jaučiantiems nerimą tam tikrose situacijose. Įdomu, kad kai kurie žmonės, minėdami tėvų vardą, tai daro kaip emocinio artumo ar apsaugos simbolį, ypač stresinėse aplinkybėse. Tai tarsi pasąmoningas grįžimas į saugumo zoną.
Dar vienas intriguojantis elgesio bruožas – sėdėti ant kėdės krašto. Tai gali rodyti nerimą, nekantrumą arba norą greitai pasitraukti iš situacijos. Ši poza simbolizuoja tam tikrą vidinę įtampą, kuri gali būti susijusi su įvairiais psichologiniais veiksniais.
Šie trys elgesio modeliai gali daug pasakyti apie žmogaus emocinę būklę ir vidines būsenas, ypač kai jie pasireiškia vienu metu. Jie atskleidžia gilias pasąmonines reakcijas į aplinką, kurios dažnai lieka nepastebėtos kasdieniame gyvenime.
