Šlapinimasis yra natūrali ir būtina gyvenimo dalis, tačiau šlapinimosi dažnumas gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Vieni žmonės į tualetą eina nuolat, o kitiems tereikia ištuštinti šlapimo pūslę kelis kartus per dieną. Šie įpročiai žiemą gali keistis.
Atėjus šaltiems orams, temperatūrai nukritus, pradeda kamuoti peršalimo ligos, užsikimšusios nosys ir rausvi skruostai. Tačiau taip pat padažnėja žmonių ėjimas į tualetą, kai reikia išsituštinti. Šis reiškinys vadinamas šalčio diureze ir iki šiol nėra tikslaus jo paaiškinimo. Tačiau yra keletas paaiškinimų, kurie mokslo bendruomenei atrodo labai tikėtini.
Vazokonstrikcija: daugiau kraujo centrinėje dalyje ir didesnė arterijų įtampa
Labiausiai priimtinas paaiškinimas yra tas, kad kai dėl šalčio gyvsidabris yra šaltesnis, galūnių, rankų ir kojų pirštų kraujagyslės susitraukia. Šis procesas vadinamas vazokonstrikcija. Šia reakcija organizmas stengiasi išlaikyti kuo artimesnę normaliai vidaus temperatūrą. Kad išvengtų hipotermijos, organizmas stengiasi apsaugoti pagrindines kūno vietas, kuriose yra gyvybiškai svarbūs organai.
Šių pastangų metu periferinės galūnių kraujagyslės yra neapsaugotos – tai paaiškina, kodėl rankos ir kojos sušąla, nes organizmas supranta, kad galūnės nėra gyvybiškai svarbios, todėl yra nereikalingos.
Tai reiškia, kad kai kuriose kūno dalyse yra daugiau kraujo, bet mažiau vietos jam paimti. Dėl to padidėja kraujospūdis, kuris yra neigiamas. Taigi organizmas bando kovoti su šiuo savaiminiu poveikiu, stengdamasis sumažinti skysčių perteklių. Dėl šio mechanizmo, kuo ilgiau esame veikiami žemos temperatūros, tuo dažniau inkstai užpildo šlapimo pūslę, taip paskatindami mus dažniau šlapintis.
Kartu šaltis keičia ir aldosterono, hormono, atsakingo už natrio ir vandens reabsorbciją, gamybą, taip reguliuodamas kraujospūdį. Nesant pakankamam šio hormono kiekiui, inkstai negauna tokios pagalbos, kokią turėtų kitu atveju.
Be to, žiemą organizmas prakaituoja ne taip gausiai kaip vasarą. Esant aukštai temperatūrai, organizmas reguliuoja temperatūrą prakaito pavidalu, kad išskirtų vandenį. Šaltuoju metu tai nevyksta ir inkstai turi dirbti sunkiau, todėl tenka dažniau šlapintis.
Kaip dažnai turite šlapintis?
Kiek kartų per dieną žmogui reikia šlapintis, gali skirtis. Tai gali priklausyti nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, skysčių kiekio, kurį žmogus suvartoja per dieną, jo amžiaus ir bet kokių ligų.
Apskritai normalu šlapintis nuo keturių iki septynių kartų per dieną. Tačiau kai kuriems žmonėms reikia šlapintis dažniau arba rečiau, ir tai visiškai normalu.
Bet kokiu atveju niekada negalima sulaikyti šlapimo, nes tai gali pakenkti jūsų sveikatai. Ėjimas į tualetą šlapintis taip pat yra geras būdas įvertinti savo sveikatą: kuo tamsesnis šlapimas, tuo daugiau vandens reikia gerti, kad išliktumėte hidratuoti. Kita vertus, jei šlapimas skaidrus, tai reiškia gerą hidratacijos lygį.
Norėdami išvalyti klozetą nuo rūdžių ir apnašų, galite naudoti paprastą triuką su natūraliomis priemonėmis. Nupjaukite muilą į smulkius gabalėlius, sumaišykite su actu ir užtepkite ant pažeistų vietų – tai padės pašalinti nešvarumus ir suteiks švaros pojūtį. Jei norite dar patogesnio sprendimo, naudokite tualeto dubens valymo plokšteles, kurios ne tik valo, bet ir palaiko gaivų kvapą. Šie metodai leis lengvai palaikyti nepriekaištingą švarą jūsų vonios kambaryje!
