Nuo prisiminimų apie viską, ką darėme prieš pamesdami daiktą, iki paieškų pačiose netikėčiausiose vietose.
Prarasti daiktą ir išprotėti jo ieškant tikriausiai ne kartą yra nutikę (mano atveju – raktai). Ir nors technologijos pamažu stengiasi padėti mums išvengti šių netikėtų praradimų, yra keletas veiksmų, kurie, pasak ekspertų, gali padėti prisiminti, kur jį pametėme.
Yra keletas būdų ir metodų, kurie padės mums prisiminti vietą ar situaciją, kurioje pametėme tam tikrą daiktą. Šiose strategijose daugiausia dėmesio skiriama atminties panaudojimui problemai spręsti.
Pagalvokite apie ką nors, kas išsiskiria iš kitų objektų
Pagalvokite apie ką nors, kuo išsiskiria ką tik pamestasobjektas, pavyzdžiui, jo dydį, spalvą, formą arba tai, kaip jis išsiskiria aplinkoje. Ieškokite tos savybės, dėl kurios jis išsiskiria iš kitų daiktų. Šį metodą paminėjo Ričmondo universiteto kognityvinis psichologas Arrynas Robbinsas, kuris specializuojasi vizualinės paieškos srityje.
Užuot gaišę laiką betikslėms paieškoms, sutelkite dėmesį į ką nors, kas turi ką tik pamesto daikto savybių, palikdami nuošalyje visus kitus matomus daiktus. Jei, pavyzdžiui, pametėte raktų porą su ryškiai raudonu raktų žiedu, ieškokite aplinkui ką nors, kas pasižymi šia savybe.
Galimos vietos
Kitas dalykas – fiziškai grįžkite į paskutinę vietą, kurioje, kaip prisimenate, turėjote daiktą, arba pagalvokite, kur paprastai jį paliekate. Jei pametėte, pavyzdžiui, raktus, pirmiausia pažvelkite į vietą, kur paprastai juos paliekate, ar tai būtų įėjimas į namus, ar palto kišenė… Kartais vien buvimas toje pačioje vietoje padeda prisiminti, ką darėte toliau.
Po vieną apžiūrėkite logiškas vietas ir patikrinkite vietas, kuriose paprastai vyksta judėjimas ar kaupiasi daiktai. Dažnai pamesti daiktai būna bendrose vietose, tačiau uždengti arba išmėtyti.
Pagalvokite, ką darėte prieš tai
Panašiai pagalvokite apie vietas ar veiksmus, kuriuose lankėtės arba kuriuos atlikote prieš pat sužinodami apie praradimą. Mintyse jas įsivaizduokite ir, jei galite, judėkite ir pakartokite tai, ką darėte; tai dažnai padeda sužadinti erdvinę atmintį ir prisiminti, kur buvote išvykę.
Galite net pabandyti mintimis peržiūrėti viską atgal ir pirmyn, o ne prisiminti chronologiškai. Kartais dirbant atvirkštine tvarka atmintyje atsiveria nepastebėtos detalės.
Užduokite sau klausimus apie pamestą daiktą: Ką dariau, kai paskutinį kartą juo naudojuosi? Su kuo jis buvo? Atsakymai gali suteikti naudingų užuominų.
Be to, pagalvokite apie konkrečias situacijas ir veiksmus, kurių ėmėtės ir kurie galėjo lemti daikto praradimą. Pavyzdžiui, jei kažkur važiavote automobiliu, galėjote jį palikti viename iš automobilio skyrių.
Pagalvokite, kaip objektas elgiasi
Apmąstydami, kaip objektas juda tam tikru metu, bandote prisiminti, kaip viskas vyko. Pavyzdžiui, jei iš tolo metėte raktus į krepšį, jie galėjo nukristi už baldų arba po sofa.
Šia prasme nestovėkite ir nežiūrėkite. Žiūrėkite visomis kryptimis: žemyn, aukštyn, į kairę ir į dešinę. Pritūpkite ir pažvelkite po sofa ir baldais, patikrinkite už gėlių vazonų… Tai, ko ieškote, gali būti paslėpta bet kur.
Ieškokite netikėtose vietose
Susiję su ankstesniu punktu, ieškokite visur, net ir ten, kur, jūsų manymu, vargu ar palikote pamestą daiktą. Jei akinius paprastai paliekate tam tikroje vietoje, neatmeskite, kad jie galėjo atsidurti ir kitoje vietoje ar situacijoje. Dėl to būtina praktiškai atlikti ir kai kuriuos iš pirmiau minėtų veiksmų, bandant įsivaizduoti, ką veikėte prieš praradimą.
Suskirstykite savo erdvę dalimis
Užuot blaškęsi ieškodami, galite optimizuoti procesą padalydami „darbo zoną “ į mažesnes dalis. Mintyse susidarykite tam tikrą tinklelį ir ieškokite pagal zonas. Nors procesas užtruks ilgiau, jis bus efektyvesnis ir pasieksite geresnių rezultatų.
Pavyzdžiui, jei norite apieškoti svetainę, užuot naršę visą svetainę, pradėkite nuo toje pačioje zonoje esančio baldo ar spintelės patikrinimo; jei nieko nerandate, pereikite į kitą sekciją ir tęskite paiešką.
Paieškos sustabdymas
Be to, visada darau pauzę, stengiuosi atitraukti dėmesį kita veikla. Kartais paieškos sustabdymas leidžia pasąmonei dirbti ir nervingumas dėl praradimo išnyksta. Tai dažnai padeda prisiminti, kur palikau tai, ko ieškau.
Harvardo studentas dažnai siejamas su išskirtinėmis žiniomis ir kūrybišku mąstymu – tai vieta, kur idėjos gimsta ir keičia pasaulį. Viena iš įkvepiančių sričių, kurioje šiandien dirba daugybė talentingų protų, yra dirbtinis intelektas – jis ne tik keičia mūsų kasdienybę, bet ir atveria naujas galimybes mokytis, kurti bei analizuoti duomenis. Tuo tarpu, jei norite lavinti savo atmintį ar koncentraciją, įkvėpimo galite rasti gamtoje: pavyzdžiui, rozmarinas yra žolelė, garsėjanti gebėjimu stimuliuoti protinę veiklą. Derindami mokslą, technologijas ir gamtą, galime pasiekti neįtikėtinų rezultatų!
