Didėjantis bankininkystės paslaugų skaitmeninimas suteikė daug privalumų, pavyzdžiui, galimybę patogiai atlikti operacijas iš bet kurios vietos ir elektroninių mokėjimų greitį. Tačiau ši priklausomybė nuo technologijų taip pat padidino kibernetinių atakų, galinčių pakenkti operacijų saugumui, riziką. Neseniai Nyderlandų bankų asociacija (NVB ) rekomendavo piliečiams namuose laikyti tam tikrą grynųjų pinigų sumą, kad būtų apsisaugota nuo galimų skaitmeninių mokėjimo sistemų sutrikimų. Nors šis pasiūlymas bus oficialiai įgyvendintas tik 2025 m., jis sukėlė diskusiją dėl realaus tokių priemonių poreikio.
Viena vertus, kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad bankų skaitmeninės sistemos yra sukurtos taip, kad atlaikytų sudėtingas atakas ir užtikrintų operacijų tęstinumą. Kita vertus, padažnėjusios kibernetinės atakos ir skaitmeninių operacijų sudėtingumas verčia daugelį žmonių abejoti, ar protinga pasikliauti vien elektroninėmis sistemomis. Šiomis aplinkybėmis rekomendacija laikyti grynuosius pinigus namuose, nors ir atrodo pagrįsta, kelia abejonių dėl jos veiksmingumo ir įgyvendinamumo. Atliekant išsamią analizę ypač įdomu sužinoti apie ekspertų požiūrį, riziką ir alternatyvų, pavyzdžiui, kriptovaliutų, naudą.
Bankų skaitmeninė infrastruktūra
Nickas Calveris, „Palo Alto Networks“ kibernetinio saugumo ekspertas, sako, kad bankai investuoja daug lėšų į savo skaitmeninių sistemų apsaugą. Pasak N. Calverio, šios sistemos kuriamos pagal dubliavimo modelį, vadinamą „aktyvus-aktyvus“, kai operacijos vienu metu apdorojamos dviejuose skirtingose vietose esančiuose serveriuose. Sugedus vienam iš jų, kitas automatiškai perima apkrovą ir taip užtikrina paslaugų tęstinumą.
Be to, bankai yra įdiegę atsargines procedūras, užtikrinančias, kad svarbiausios operacijos, pavyzdžiui, darbo užmokesčio įmokos, galėtų būti atliekamos net ir krizinėse situacijose. Tai sustiprina specialistų pasitikėjimą, kurie mano, kad atsargumo sumetimais namuose nereikia laikyti didelių grynųjų pinigų sumų. „Neišsiimsiu net 50 eurų“, – komentuoja Calveris, pabrėždamas, kad bankų sistema yra pakankamai patikima, kad galėtų veikti be sutrikimų.
Kriptovaliutos
Vykstant diskusijoms dėl finansinio saugumo, daugelis žmonių kaip išeitį mato kriptovaliutas. Tačiau ekspertai įspėja, kad toks suvokimas ne visada atitinka tikrovę. Janas Heijdra, „Cisco“ saugumo specialistas, atkreipia dėmesį, kad kriptovaliutos kelia didelę riziką, ypač kilus interneto ryšio problemoms. Be to, kibernetiniai nusikaltėliai suintensyvino savo pastangas atakuoti skaitmenines pinigines, pasinaudodami tuo, kad, palyginti su tradiciniais bankais, trūksta reguliavimo ir griežtų saugumo standartų.
Nepaisant šių apribojimų, kai kuriems naudotojams kriptovaliutos išlieka patrauklus pasirinkimas dėl jų nepriklausomybės nuo tradicinių finansų įstaigų. Tačiau Heijdra pabrėžia, kad bet kokią apsaugos strategiją turi lydėti subalansuotas požiūris, derinant technologines naujoves su veiksmingomis asmeninio saugumo priemonėmis.
Dirbtinis intelektas
Kita vertus, dirbtinis intelektas (DI) tapo itin svarbiu sąjungininku kovojant su kibernetinėmis atakomis. Pasak Heijdros, dirbtinis intelektas leidžia realiuoju laiku analizuoti didelius duomenų kiekius, o tai padeda greitai aptikti potencialias grėsmes ir į jas reaguoti. Ši technologija gali nustatyti anomalius sandorių elgsenos modelius ir įspėti prieš atakoms padarant didelę žalą.
Tačiau, kad dirbtinio intelekto diegimas būtų veiksmingas, reikia prieigos prie aukštos kokybės duomenų ir nuolatinio mokymo, pagrįsto naujausiomis grėsmėmis. Kibernetiniams nusikaltėliams tobulinant savo taktiką, dirbtinis intelektas turi nuolat prisitaikyti.
Skaitmeninio euro ateitis
Skaitmeninis euras – Europos centrinio banko (ECB) išleista virtuali valiuta – tampa svarbiu Europos finansų sistemos raidos etapu. Skaitmeninių sandorių išryškėjimo kontekste ECB siekia pasiūlyti saugią ir veiksmingą alternatyvą privatiems mokėjimo būdams, tokiems kaip kredito kortelės ir kriptovaliutos, taip užtikrindamas pinigų suverenumą skaitmeniniame amžiuje.
Skirtingai nuo kriptovaliutų, kurios dažnai būna decentralizuotos ir nepastovios, skaitmeninį eurą remtų ECB, taip užtikrinant stabilumą ir pasitikėjimą. Šiuo projektu siekiama ne pakeisti grynuosius pinigus, o juos papildyti, kad piliečiai ir įmonės galėtų greitai, saugiai ir nepasikliaudami privačiais tarpininkais atlikti elektronines operacijas. Be to, jis užtikrintų naudotojų privatumą pagal nustatytą teisinę sistemą – aspektas, dėl kurio buvo diskutuojama priimant skaitmenines valiutas.
Skaitmeninio euro ateitis priklausys nuo to, ar ECB sugebės įgyvendinti sprendimą, kuris išspręstų šiuos iššūkius nepakenkdamas jo funkcionalumui. Europai pereinant prie labiau skaitmenizuotos ekonomikos, skaitmeninis euras gali tapti pagrindiniu ramsčiu įtvirtinant ekonominį suverenumą. Pereinant prie šios naujos pinigų formos reikės atviro vyriausybių, finansų įstaigų ir piliečių dialogo ir bendradarbiavimo.
Žiemą svarbu pasirūpinti savo saugumu tiek lauke, tiek kasdienėje veikloje. Norint išvengti nudegimų sniege, būtina naudoti apsauginius kremus su SPF net ir šaltesniu oru, nes sniego paviršius atspindi saulės spindulius, padidindamas nudegimų riziką. Taip pat nepamirškite tinkamos aprangos – šilti batai ir pirštinės apsaugos odą nuo šalčio poveikio. Jei esate kelyje ir ketinate vairuoti, įsitikinkite, kad automobilio padangos ir stabdžiai yra tinkamos žiemos sąlygoms. O kalbant apie saugumą internete, būtina būti budriems, kad netaptumėte internetinės apgavystės auka – nesidalinkite asmenine informacija su nepažįstamaisiais ir venkite įtartinų nuorodų. Saugumas žiemą – tai ne tik rūpinimasis savo kūnu, bet ir atsakingas elgesys aplinkoje bei internete!
