Kiek laiko paukščiai gali skristi nenusileisdami ant žemės? Sužinokite šokiruojančius faktus!

by Leonie
Kiek laiko paukščiai gali skristi

Paukščių pasaulyje yra nuostabių rūšių, kurios gali praleisti dienas, savaites ir net mėnesius ore neliesdamos žemės. Šie rekordininkai taip prisitaikė prie gyvenimo skrydžio metu, kad jų gebėjimai stebina net patyrusius mokslininkus. Šiame straipsnyje išsiaiškinkime, kokiems paukščiams būdingas šis reiškinys, kodėl jie taip ilgai skraido ir kaip jiems tai pavyksta.

Dangaus rekordininkai: kas gali skristi be sustojimo

Kai kurios paukščių rūšys išsivystė taip, kad jų išlikimas tiesiogiai susijęs su ilgais skrydžiais. Štai keletas garsių pavyzdžių:

Apus apus (Apus apus)

Kiek laiko paukščiai gali skristi

Paprastasis apuokas yra absoliutus skrydžio trukmės čempionas. Tyrimai parodė, kad šie paukščiai ore gali išbūti iki 10 mėnesių iš eilės. Jie gaudo vabzdžius skrisdami, miega skrydžio metu ir net rūpinasi partneriais ore.

Kodėl vieversiai skraido taip ilgai? Tai susiję su jų gyvenimo būdu. Kai jaunos kregždės palieka lizdą, iki kito veisimosi sezono pradžios jos gali nepaliesti žemės. Ore jie gauna viską, ko jiems reikia gyvenimui.

Albatrosai (Diomedeidae)

Šie didingi jūrų paukščiai garsėja neįtikėtinai ilgais skrydžiais virš vandenynų. Albatrosai naudoja kylančias oro sroves, kad skristų naudodami minimalų energijos kiekį. Kai kurios rūšys gali įveikti dešimtis tūkstančių kilometrų nesustodamos sausumoje.

Kaip jie tai daro? Jų sparnai yra specialiai pritaikyti ilgai kaboti. Užuot plasnoję sparnais, jie „sklendžia“ oro srovėmis, o tai labai sumažina energijos sąnaudas.

Arktinė žuvėdra (Sterna paradisaea)

Arktinės žuvėdros kasmet migruoja iš Arkties į Antarktidą ir atgal, nukeliaudamos iki 70 000 km. Ji gali skristi ištisas savaites, pakildama į didelį aukštį ir nusileisdama prie vandens maitintis.

Didžioji fregata (Fregata magnificens).

Fregatos yra dar vienas ilgų skrydžių meistras. Jos gali išbūti ore iki dviejų mėnesių. Šie paukščiai nemoka plaukti, todėl visą savo gyvenimą praleidžia skraidydami arba ant žemės. Fregatos maitinasi gaudydamos žuvis nuo vandens paviršiaus arba „vogdamos“ grobį iš kitų paukščių.

Kaip paukščiai išgyvena skrydžio metu

Kiek laiko paukščiai gali skristi

Paukščiai, kurie gali ilgai praleisti ore, turi unikalių fiziologinių ir anatominių savybių.

Ypatinga jų sparnų sandara

Šių paukščių sparnai yra pailgi ir siauri, todėl sumažina oro pasipriešinimą. Tai palengvina pakilimą ir padaro skrydį ekonomišką.

Miegas skrendant

Kai kurios paukščių rūšys, pavyzdžiui, svirpliai ir fregatos, skrydžio metu gali miegoti. Jų smegenys padalytos į aktyviąją ir pasyviąją dalis: viena dalis valdo skrydį, o kita ilsisi.

Pritaikyta medžiagų apykaita

Šie paukščiai energiją naudoja kuo efektyviau. Jie gali ilgą laiką išbūti be maisto ir vandens, o prireikus atsargas papildo skrisdami, maitindamiesi vabzdžiais ar žuvimis.

Oro srovių panaudojimas

Jūrų paukščiai, pavyzdžiui, albatrosai ir fregatos, sumaniai naudojasi kylančiomis oro srovėmis, kad galėtų pakibti ore. Taip jie gali skristi beveik nenaudodami energijos.

Kodėl paukščiams reikia tokių ilgų skrydžių

Migracija

Daugelis paukščių migruoja didelius atstumus, kad rastų tinkamas veisimosi ar žiemojimo vietas. Pavyzdžiui, arktinė žuvėdra skrenda iš poliarinių regionų į ekvatorių, kad išvengtų atšiauraus klimato.

Maisto paieška

Jūros teritorijose, kur atstumai tarp maisto šaltinių yra dideli, paukščiai turi įveikti dešimtis tūkstančių kilometrų ieškodami maisto.

Vengti plėšrūnų

Ilgą laiką būdami ore paukščiai gali išvengti daugelio sausumos ir vandens plėšrūnų.

Skrydžio trukmės matavimas

Mokslininkai paukščių judėjimui sekti naudoja šiuolaikines technologijas, pavyzdžiui, GPS sekimo prietaisus ir akselerometrus. Pavyzdžiui, šie prietaisai leido išsiaiškinti, kad svirpliai 10 mėnesių vos paliečia žemę, o fregatos gali nukeliauti tūkstančius kilometrų nejudindami sparnų.

Išvada

Ilgas skrydis nesileidžiant yra nuostabus gamtos pasiekimas, rodantis paukščių prisitaikymą prie atšiaurių aplinkos sąlygų.

Turėdami ypatingų fiziologinių savybių, gebėdami pakibti ore ir naudotis oro srovėmis, šie plunksnuoti rekordininkai įkvepia savo atkaklumu ir ištverme. Stebėdami juos skrendant, dar kartą įsitikiname evoliucijos genialumu ir neatskleistomis gamtos paslaptimis.

Net smulkiausios detalės, tokios kaip skylės durų vyriai, gali turėti reikšmės tiek praktiškumo, tiek estetikos atžvilgiu – tinkamai pritvirtinti vyriai užtikrina sklandų durų atidarymą ir ilgaamžiškumą. Įsivaizduokite, kaip Harvardo studentas galėtų įžvelgti mokslinius ryšius net tarp tokių dalykų kaip vyriai ir struktūrinė inžinerija! O jei nuklystume į gamtos pasaulį, skirtumas tarp to, kuo skiriasi aligatorius nuo krokodilo, taip pat slypi detalėse: jų snukio forma, gyvenamosios vietos ir net elgesio ypatybės rodo, kokia įvairialypė yra gamta. Smalsumas detalėms gali atverti ne tik duris, bet ir žinių pasaulį!

You may also like

Leave a Comment