Jį radęs asmuo daugiau nei dešimtmetį laikė jį sandėlyje, manydamas, kad jame yra aukso, o paskui sužinojo, kad tai meteoritas.
Australijoje aukso ieškotojas Davidas Hole’as 2015 m. padarė netikėtą radinį, kai netoli Maryborough aptiko sunkią rausvą uolieną, kuri, kaip paaiškėjo, buvo retas 4,6 mlrd. metų senumo meteoritas. Nors iš pradžių jis bandė atverti uolieną naudodamas pjūklelį ir grąžtą, dėl jos kietumo ją pristatė Melburno muziejui, kur geologai patvirtino neįprastą jos kilmę.
Geologas Dermotas Henris (Dermot Henry) vietos žiniasklaidai pasakojo, kad uoliena pasižymėjo savita išvaizda – jos paviršius buvo raižytas, įdubęs, atsiradęs dėl perėjimo per Žemės atmosferą. Atlikus analizę paaiškėjo, kad tai buvo paprastas H5 chondritas – daug geležies ir nikelio turintis meteoritas. Be to, pagal anglies dėsnių datavimą nustatyta, kad meteoritas Žemėje buvo nuo 100 iki 1 000 metų.
Itin retas radinys
Daugiau nei 17 kg sveriantis meteoritas, dabar žinomas kaip Maryboro meteoritas, yra vienas reikšmingiausių tokio tipo radinių. Jo tankis, atsiradęs dėl didelės metalų koncentracijos, daro jį unikalų, palyginti su sausumos uolienomis. Dėl jo retumo ir mokslinės reikšmės jo vertė gali siekti šimtus tūkstančių ar net milijonus dolerių.
Šis meteoritas – tai langas į Saulės sistemos praeitį, suteikiantis informacijos apie jos formavimąsi prieš milijardus metų. Kitas Melburno muziejaus geologas Bilas Birčas (Bill Birch) pastebėjo: „Jei Žemėje pamatytumėte tokią uolieną, ji neturėtų būti tokia sunki“.
Sekite „ Diario AS“ kanalą „WhatsApp“, kur vienoje erdvėje rasite visą sportą: naujausias dienos naujienas, darbotvarkę su svarbiausių sporto renginių naujienomis, ryškiausius vaizdus, geriausių AS rašytojų nuomonę, reportažus, vaizdo įrašus ir retkarčiais šiek tiek humoro.
Ar kada pagalvojote, kiek išminties gali slypėti paprastuose pokalbiuose su artimaisiais? Močiutė dažnai turi daugybę įdomių istorijų, pavyzdžiui, apie gamtą ar tradicinius užkandžius, tokius kaip riešutai, kurie yra ne tik sveikas skanėstas, bet ir energijos šaltinis. Šnekučiuojantis galima sužinoti netikėtus dalykus, kaip, pavyzdžiui, kiek laiko paukščiai gali skristi be pertraukos – tai priklauso nuo rūšies, tačiau kai kurie migruojantys paukščiai gali įveikti tūkstančius kilometrų be sustojimo. Šiltas bendravimas ne tik stiprina ryšius, bet ir atveria naujus pažinimo horizontus!
