Ar kada nors galvojote, ką dovanoti Naujųjų metų išvakarėse? Visada stengiuosi tai daryti iš širdies. Dovaną renkuosi iš anksto, apgalvoju, kad ji būtų maloni ir naudinga. O šių metų mano uošvės „dovaną“ prisiminsiu ilgai.
Atvejis buvo toks. Su vyru nusprendėme Naujuosius metus švęsti namuose. Ruošiausi dvi savaites: pirkau maistą, planavau valgiaraštį, parinkau dekoracijas stalui. Norėjau sukurti jaukią atmosferą, kad visi būtų laimingi. Mūsų aplankyti ketino atvykti mano uošvė, uošvis, mama ir jaunesnioji sesuo.
Kad būtų aiškiau, mano uošvė yra energinga moteris ir, kaip sakoma, visada yra įvykių centre. Ji dirba žmogiškųjų išteklių vadove didelėje įmonėje, todėl yra įpratusi vadovauti. „Svarbiausia – viską kontroliuoti“, – toks yra jos šūkis. Viskas klostėsi gerai. Pagaminau šešis patiekalus, iškepiau pyragą, papuošiau butą. Vakare atvyko svečiai, atvežė dovanų, o aš, naivuolė, jau buvau atsipalaidavusi – maniau, kad viskas pavyks puikiai.
Mano uošvė, vos man peržengus slenkstį, ėmė dalyti nurodymus:
– Kodėl alyvuogių salotos taip smulkiai supjaustytos? Aš visada jas gaminu dideliais kubeliais. Taip skaniau!
Gerai, manau, kad ji viską žino geriausiai. Bet kai ji priėjo prie karšto patiekalo ir pabandė sūdyti mano keptą lašišą, vos susilaikiau. „Užsičiaupk, Tania, juk šventė“, – pasakiau sau.
Likusi dalis buvo linksmesnė. Ji staiga nusprendė išplauti visas mūsų stiklines, nes „stiklas drumstas, nemalonu gerti“. Mano vyras bandė švelniai paaiškinti, kad taip yra dėl apšvietimo, bet kur ten. Stiklų skimbčiojimas ilgai lydėjo mūsų pokalbius. – Na, esu įpratusi, kad per šventes viskas būna tobula, – šyptelėjo ji.
Bet tai vis dėlto gėlės. Tikroji „dovana“ prasidėjo nuskambėjus gongo dūžiams. Visi, kurie liko prie stalo, pamažu persikėlė į svetainę – stebėti koncerto, o mano uošvė staiga nusprendė, kad laikas sutvarkyti virtuvę. Ir nė nepagalvotum, kad ji valo, ne. Ji tiesiog atidarinėjo visas spinteles, perstatinėjo indus, kažko ieškojo. Įėjau į virtuvę, o ten – kalnas nešvarių indų, ant stalo – riebalų dėmės, viskas atrodė kaip po uragano.
– Na, bent jau rytoj turėsi mažiau darbo, – pasakė ji ir nuėjo į kambarį. Ryte mane ištiko šokas. Vietoj šventinės nuotaikos – kalnas lėkščių, šakučių, stiklinių, visi jie sulipę nuo vakarykščių padažų. Mano vyras, žinoma, padėjo, bet nuotaika buvo sugadinta.
Mama po to mane palaikė, sakydama, kad buvau per minkšta. O kaipgi aš? Aš tiesiog norėjau normalaus Naujųjų metų vakaro, o gavau pamoką, kad įžūlų svečią reikia iškart pastatyti į vietą. Arba kitais metais išvis jos nekvieskite.
Santykiai tarp žmonių dažnai grindžiami pasitikėjimu ir pagarba. Kartais reikia įdėti pastangų, kad išvengtume nesusipratimų, pavyzdžiui, nereikėtų vengti akių kontakto, nes tai gali būti suprasta kaip nepasitikėjimo ar uždarumo ženklas. Kalbant apie artimesnius pokalbius, svarbu atsiminti ir tinkamai naudoti tėvų vardą, nes tai parodo jūsų dėmesį ir pagarbą šeimos istorijai. Atvirumas ir empatija – tai, kas padeda kurti tvirtus santykius!
