- – Šiuolaikinė medicina pradėjo intensyviai ieškoti atsakymų į klausimus, kokie veiksniai mus slopina ir ką galime pagerinti, kad juos optimizuotume. Be to, pastaraisiais metais įgijome neįtikėtiną sąjungininką. Tai dirbtinis intelektas, – sako Łukaszas Rzeczkowskis.
- – „Ieškome plataus spektro vaistų klasių ir turiu pasakyti, kad vos per 12 mėnesių atradome naują vaistų nuo nekrozės klasę. Pavadinome juos antinekrotiniais vaistais; nuo graikų kalbos žodžio nekros, kuris reiškia mirtį. „Anti-nekrotikus galima pritaikyti ne tik medicinoje, bet ir bioinžinerijoje, kuriant dirbtinius audinius ir organus laboratorinėmis sąlygomis,“ sako
- Łukaszas Rzeczkowskis: „NASA susidomėjo mūsų vaistu. Buvome atrinkti kaip viena iš 12 įmonių iš viso pasaulio dalyvauti programoje „Space-H“. Taip nutiko todėl, kad nekrozė yra rimta kliūtis keliose neklinikinėse srityse, susijusiose su kelionėmis į kosmosą, pavyzdžiui, bioinžinerijoje ir kriokonservavime.
- Monika Zieleniewska, Medonet.pl: Kaip atsitiko, kad keturiasdešimtmetis vaikinas susidomėjo senėjimą stabdančia medicina, ir kalbama ne apie estetinį gydymą?
Łukaszas Rzeczkowskis: Tai poros metų darbo su naujomis technologijomis medicinoje rezultatas. Mano ankstesnis startuolis „Trustedoctor“ turėjo padėti vėžiu sergantiems pacientams gauti optimalų gydymą. Kartu su kolegų komanda suradome geriausius pasaulio onkologus ir geriausias ligonines, tada sujungėme gydytojus iš 30 šalių su pacientais iš 100 šalių ir pasiūlą papildėme draudimu. Mums pavyko, tačiau toje medaus statinėje buvo šaukštas medaus. Juk vėžinės ligos – tik dalis ligų, kurių gydymas vis dar yra didelė problema.
Taigi jūs priėmėte iššūkį ir …
… ėmiausi kurti dar vieną platformą, skirtą lėtinių ligų, t. y. tų, dėl kurių greičiau senstame ir paskutinę gyvenimo dalį praleidžiame lankydamiesi ligoninėse, bendraudami su gydytojais, taikydami daugiau procedūrų ir vartodami masę vaistų, prevencijai ir gydymui remti. Medicinos požiūriu senėjimas ir su juo susijusios ligos dar nėra iki galo suprastos, todėl jas vis dar sunku gydyti. Žinoma, visos jos aiškiai klasifikuojamos medicinos vadovėliuose, kuriuose, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos laikomos atskiromis ir skirtingomis nuo inkstų ligų. Tačiau biologija taip neveikia. Norint gydyti lėtines ligas, reikia holistinio požiūrio, žvelgiant į pacientą ne per vieno ligos vieneto, o per daugiafaktorinį prizmę.
- Jei kalbame apie holistinį požiūrį į senėjimą, juk svarbu ne tik vaistai?
Aktyvumas, judėjimas turėtų būti privalomas ir kiekvienas juo turi rūpintis individualiai. Tai yra savęs priežiūros dalis. Tai, kad išrastas vaistas, neatleidžia nuo pareigos rūpintis savo sveikata. Dabar, po pandemijos, žmonės daugiau dėmesio skiria savo fizinei būklei. COVID-19 buvo neigiama patirtis, tačiau ji pažadino norą rūpintis savimi. Tai matau savo aplinkoje. Daugelis mano draugų pradėjo geriau maitintis, vengti streso, mažiau gerti alkoholio ir mesti rūkyti. Ieškoti vaistų yra vienas dalykas, tačiau su gyvenimo būdu susiję veiksniai, greitinantys senėjimą, jau yra mūsų socialinė atsakomybė. Kaip ir saugumu gatvėse, kiekvienas turi pasirūpinti savimi.
Sakėte, kad jus įkvėpė karalienė Elžbieta II, kuri fizine ir psichine gerove džiaugėsi praktiškai iki pat mirties.
Karalienė ne tik turėjo neįsivaizduojamai gerus genus, bet ir geriausią pasaulyje medicininę priežiūrą. Būtent apie tai ir kalbama: ką galime padaryti, kad gyventume ne tik ilgiau, bet ir geriau? Nors per pastaruosius 50-70 metų pavyko gerokai pailginti vidutinį žmogaus gyvenimo amžių populiacijos lygmeniu, individualiu lygmeniu situacija nebėra tokia rožinė. Sulaukę 80-90 metų neturėtume būti pasmerkti daržovių, prijungtų prie medicinos aparatų, vegetacijai. Būdami tokio amžiaus irgi galėtume būti aktyvūs, sekdami Elžbietos II pavyzdžiu.
Tikriausiai nėra žmogaus, kuris to nenorėtų.
Paprastai senstant mūsų organizme vyksta vis daugiau procesų, kurie, liaudiškai tariant, mus lėtina. Laimei, šiuolaikinė medicina pradėjo intensyviai ieškoti atsakymų į klausimus, kokie veiksniai mus lėtina ir ką galime pagerinti, kad juos optimizuotume. Be to, pastaraisiais metais įgijome neįtikėtiną sąjungininką. Tai – dirbtinis intelektas. Jo panaudojimas biotechnologiniams tyrimams yra neįsivaizduojamas žingsnis į priekį. Prieš dvidešimt ar trisdešimt metų bet kokioms naujovėms reikėjo milžiniškų lėšų ir jos užimdavo labai daug laiko; dabar gebėjimas greitai analizuoti labai sudėtingus klausimus pakeitė žaidimo taisykles.
Tačiau vien dirbtinis intelektas senėjimo problemos neišspręs?
Štai kodėl mes pasiūlėme naują teoriją, pavadintą senėjimo teorija (angl. Blueprint Theory of Ageing). Mes manome, kad su amžiumi susijusių ligų priežastys yra susijusios su iš konteksto ištrūkusia biologinių kelių veikla. Sutrikus normaliai fiziologijai, atsiranda patologiniai keliai, sutrumpintai – pato keliai. Mūsų biologija negali vienu metu optimizuoti visų organų ir audinių visų funkcijų ir kelių, ypač kai aplinka, kurioje esame, sparčiai kinta. Todėl įvyksta nepageidaujamas biologinių kelių suaktyvėjimas netinkamoje vietoje ir (arba) netinkamu laiku. Šie procesai yra nepageidaujamo audinių ir ląstelių aktyvumo (arba disaktyvumo) pokyčių, kuriuos stebime su amžiumi, pagrindas. Registruojame per daug arba per mažai ląstelių dalijimųsi arba visiškai pasikeitusį ląstelių aktyvumą. Be to, pato keliai dažnai turi domino efektą. Vienas patologinis pokytis sukelia daugybę kitų, kurie yra neatsiejama ligos dalis.
- Tai atrodo labai sudėtinga.
Nors tai sudėtinga, tai taip pat įmanoma. Patologinius kelius ir jų sukeliamus pokyčius mūsų organizme galima atsekti, ir dar neregėtu tikslumu. O daugybė patologinius kelius sukeliančių veiksnių paaiškina, kodėl to paties žmogaus ląstelės, audiniai ir organai sensta skirtingu tempu. Tai taip pat paaiškina, kodėl daugelis su amžiumi susijusių ligų išryškėja po tam tikro metų skaičiaus, pavyzdžiui, kraujagyslių kalcifikacija ir širdies ir kraujagyslių ligos pasireiškia tik sulaukus 50 metų.
Dabar suprantu, kam reikalingas dirbtinis intelektas.
Ši technologija ne tik gali nustatyti naujus terapinius taikinius, bet ir suteikia galimybę tiksliai analizuoti rizikos veiksnius ir prognozuoti ligas. Naudodamiesi ja konstruojame žemėlapius, kurie atskleidžia sudėtingus pato kelių tinklus, savotiškus „Google“ žemėlapius, kuriuose pateikiami senėjimą lemiantys keliai kiekviename biologinės hierarchijos lygmenyje; nuo geno iki molekulės, ląstelės, organo ir viso lygmens fiziologijos. Iš to seka, kad galime nustatyti naujus ligų biomarkerius ir naujus ankstyvosios intervencijos taškus, o galiausiai pakeisti šių ligų eigą ir įdiegti veiksmingesnį gydymą.
Skamba revoliucingai.
Svajojame iš naujo suformuluoti požiūrį į senėjimą ir su amžiumi susijusias ligas. Tiesa ta, kad gydymas yra šiek tiek panašus į žemėlapį…. Iš taško A į tašką B galima patekti įvairiais keliais. Tik medicinoje tų kelių yra daug daugiau, ir kuo daugiau apie juos žinome, tuo veiksmingiau galime reaguoti į patologinius procesus. Tikiu kelių medicina, o ne atskirų ligų medicina.
Atėjo laikas būti konkretiems. Kokius vaistus ir kokiomis ligomis sergančius žmones esate užsukę?
Pirma, mes laužome tradicinius vaistų kūrimo būdus. Paprastai mokslininkai, kuriantys vaistus, pradeda nuo ligos ir tada, dirbdami atgal, ieško vieno vaisto, skirto tai konkrečiai ligai. Jūsų klausimas kyla dėl tokio požiūrio. Mūsų požiūris yra visiškai kitoks. Norime rasti pagrindinius patofiziologinius kelius, kurie yra svarbūs daugeliui ligų, ir gauti naujas vaistų klases. Analogiškai antibiotikams kaip vaistų klasei. Ar galime nustatyti antibiotikų, veikiančių senėjimą, atitikmenis? Taip, mes jau kuriame pirmos klasės vaistą, skirtą senėjimą lemiančiam procesui, vadinamam nekroze (neprogramuota ląstelių mirtis), gydyti. Pirmiausia šį vaistą naudosime inkstų ligoms, kuriomis serga apie 25 proc. visų pacientų, patenkančių į Greitosios pagalbos ligoninę, gydyti, o vėliau – kitoms ligoms, kurioms nekrozė yra labai svarbi, pavyzdžiui, širdies infarktui ir insultui, gydyti.
Rogersas.
Nors turime veiksmingų gydymo būdų, pavyzdžiui, infekcinių ligų, kurias sukelia patogenai, gydymui, neturime patikimų su amžiumi susijusių ligų gydymo būdų. Taip, yra tam tikrų metodų šioms ligoms kontroliuoti (pvz., inkstų ligų dializė), tačiau jie vis dar yra gana sunki našta pacientams. Iš tiesų, vaistų nuo su amžiumi susijusių ligų paieškos nesėkmių rodiklis siekia 90 proc.
Tai labai daug!
Dalis problemos kyla būtent dėl įprastinio požiūrio į vaistų atradimą. Mes ieškome plataus spektro vaistų klasių ir turiu pasakyti, kad vos per 12 mėnesių atradome naują vaistų nuo artrito klasę. Juos pavadinome antinekrotiniais vaistais; žodis „nekrosos“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „nekros“, kuris reiškia mirtį. Bet kokiu atveju, antinekrotikus galima pritaikyti ne tik medicinoje, bet ir bioinžinerijoje kuriant dirbtinius audinius ir organus laboratorinėmis sąlygomis.
Ar pasaulis jau žino apie jūsų vaistus nuo nekrozės?
Mūsų vaistu susidomėjo NASA. Buvome atrinkti kaip viena iš 12 įmonių iš viso pasaulio dalyvauti programoje „Space-H“. Taip nutiko todėl, kad nekrozė yra pagrindinė kliūtis keliose neklinikinėse srityse, susijusiose su kelionėmis į kosmosą, pavyzdžiui, bioinžinerijos ir kriokonservavimo (šaldymo technologijos) srityse. Daug darbo įdėta bandant užauginti audinius ir organus, vėliau naudojamus vaistų tyrimams ir ligų modeliavimui. Tačiau dėl deguonies ir maistinių medžiagų trūkumo dažnai pasireiškia ląstelių nekrozė. Mūsų priemonės apsaugos ląsteles nuo nekrozės, todėl sudėtingesnės struktūros galės augti netrikdomos.
Ar kalbame apie visiškai naujus vaistus?
Kaip minėjau, pirmiausia ėmėmės nustatyti patofiziologinius patologinius kelius, kurie atlieka svarbų vaidmenį su amžiumi susijusiose ligose ir daro įtaką audinių irimui. Pirmasis nustatytas patologinis kelias yra susijęs su nekroze. Atradome vaistų, galinčių slopinti šį kelią, klasę ir sukūrėme specifinį vaistų derinį, skirtą perskirstyti. Tai yra vadinamieji repurponuoti vaistai (esami vaistai, naudojami ne pagal pirmines indikacijas), kurie pastaruoju metu tampa vis svarbesni, nes, be kita ko, gerokai sutrumpina klinikinių tyrimų kelią, pavyzdžiui, nuo 15 iki gal 5 metų. Be to, kadangi tai yra esamų vaistų derinys, apie juos žinome gana daug: jų saugumą, toksiškumą ir pan.
Ar galite atskleisti, kokius vaistus bandote?
Šiuo metu atliekame ikiklinikinius priešmirtinių vaistų bandymus savo įstaigoje Babrahamo mokslinių tyrimų miestelyje Kembridže. Taip pat ruošiamės ikiklinikiniams kitų vaistų bandymams. Vienas iš pavyzdžių – nauja vaistų nuo ląstelių senėjimo klasė. Dauguma vaistų kūrimo bendrovių gali prekiauti tik pacientams skirtais vaistais. Mes neapsiribojame klinikine erdve.
Kaip atrenkate vaistus bandymams?
Galiu pasakyti, kad mes neieškome milijonų vaistų inventoriuose, kad ką nors rastume. Ieškome kaskadų, molekulinių jungčių, pato kelių ir pagal tai ieškome vaistų. Nustatome kelią ir pagal jį parenkame vaistus.
Ką jau atrinkote?
Kuriame savo antimaliarinį preparatą inkstų ligoms (ūminiam nefritui) gydyti. Šiuo metu medicina tokio vaisto neturi; jį pakeičia dializė arba transplantacija. Taigi norime sukurti pirmąjį vaistą inkstų ligoms gydyti ir, atrodo, turime nemažai šansų, kad mums pavyks.
Kuo vyresni gyventojai, tuo daugiau inkstų ligų?
Pastebėta, kad vyresnio amžiaus žmonės labiau linkę į nekrozę. Viena iš priežasčių, kodėl nusprendėme sutelkti dėmesį į inkstų ligas, yra ta, kad mūsų bendradarbis profesorius Džozefas Bonventras (Joseph Bonventre), Brighamo ir moterų ligoninės nefrologijos skyriaus vadovas ir Harvardo universiteto dėstytojas, įrodė, kad yra aiškus ir tiesioginis ryšys tarp nekrozės ir inkstų senėjimo. Todėl mūsų vaistas gali būti ne tik nekrozės blokatorius. Su juo būtų galima sukurti reguliavimo kelią, kuris leistų mums patvirtinti pirmąjį vaistą su senėjimo indikacija. Reguliavimo institucijos, tokios kaip Europos vaistų agentūra ar JAV Maisto ir vaistų administracija, iki šiol nepatvirtino jokio specifinio preparato, kuris gydo senėjimą ar užkerta jam kelią.
Łukasz Rzeczkowski | Privatus archyvas
Łukaszas Rzeczkowskis yra vienas iš bendrovės „LinkGevity“, kuri daugiausia dėmesio skiria sveikam senėjimui ir ilgaamžiškumui, įkūrėjų, užsiimantis inovatyvių vaistų paieška naudojant pažangias dirbtinio intelekto technologijas. 2016 m. jis įkūrė pasaulinę technologijų ir draudimo bendrovę „Trustedoctor“, kuri daugiausia dėmesio skiria onkologijai (daugiau kaip 4 mln. draudėjų 35 šalyse). Jis yra tarptautinių technologijų bendrovių (pvz., „Infermedica“) patarėjas Jungtinės Karalystės rinkoje ir investuotojas į sveikatos ir biotechnologijų startuolius. Studijavo Vorviko universitete (ekonomika, politikos mokslai ir tarptautinės studijos) ir Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje (finansai). Neseniai tapo Stenfordo Sterno lyderystės akademijos stipendininku. Beveik 10 metų dirbo kapitalo rinkų bankininku Londono Sityje. Warwick Alumni of Poland įkūrėjas ir Lenkijos miesto klubo Londone valdybos narys. Łukaszas Rzeczkowskis į Jungtinę Karalystę persikėlė prieš 24 metus, gavęs Jungtinių mokyklų asociacijos (dabar – Lenkijos stipendijų programa) stipendiją Karaliaučiaus vidurinėje mokykloje.
Kai kalbama apie senėjimą, ar galvojate ne tik apie gydymą, bet ir apie prevenciją?
Man atrodo, kad mums reikia abiejų strategijų. Prevencija leidžia mums gydyti pacientus dar prieš jiems de facto tampant pacientais. Mes bandome sukurti naują vaistų paieškos paradigmą tiek prevencijos, tiek gydymo srityje, nustatydami platų veikimo potencialą turinčius vaistus. Norėčiau grįžti prie analogijos su antibiotikais, kurie pakeitė medicinos veidą. Kodėl? Todėl, kad jais buvo galima gydyti įvairias patogenines infekcijas ir jie rado pritaikymą moksliniuose tyrimuose ir kūrime. Tai vaistai, kurie gali ir užkirsti kelią, ir gydyti. Juos vartojate infekcijai gydyti , tačiau galite juos vartoti ir profilaktiškai, pavyzdžiui, prieš gimdymą, kad išvengtumėte galimos infekcijos. Mūsų antinekrotiniai vaistai pasižymi tokiu pat plačiu poveikiu.
Kas slypi už jūsų idėjų?
Dr. Carina Kern, kuri sukūrė „Blueprint“ teoriją ir atrado antinekrotikus. Ji yra novatorė mokslininkė, turinti patirties senėjimo tyrimų, genetikos, molekulinės biologijos ir farmakologijos srityse. Carina garsėja tuo, kad meta iššūkį ortodoksijai senėjimo tyrimų srityje ir yra paskelbusi keletą straipsnių šia tema. Ji apgynė daktaro disertaciją Londono universitetiniame koledže, kur daug metų dirbo tyrėja. Dabar ji vadovauja mūsų laboratorijoms Kembridže, bendradarbiaujančioms su Kembridžo universitetu. Likusią mūsų komandos dalį sudaro jos sesuo, kuri yra pirmaujanti teisininkė Jungtinėje Karalystėje, ir mūsų mokslinių tyrimų ir plėtros vadovas, buvęs GSK mokslinių operacijų direktorius, arba mūsų technikos direktorius, anksčiau dirbęs CERN Ženevoje.
Kiek metų dirbate versle?
Veiklą pradėjome 2023 m. balandžio mėn.
Kaip norėtumėte įtikinti žmones naudotis jūsų platforma?
Mūsų požiūris į senėjimą ir lėtines ligas yra naujoviškas, tačiau tikimės, kad rezultatai kalbės patys už save. Norėtume per rekordiškai trumpą laiką sukurti plataus spektro terapijas. Žinoma, be gydytojų neapsieisime, ir aš neslepiu, kad klinikinių tyrimų metu išklausome nuomonę tų, kuriuos pažįstame iš onkologijos projekto. Ryšys su medikais turi būti labai glaudus.
Kaip manote, kokias senatvės ligas reikia gydyti skubiausiai?
FDA tvirtina vaistus konkrečioms indikacijoms, tačiau, kaip rodo mūsų tyrimai, jei rasime preparatus ir taikysime juos į svarbiausius kelius, įgysime daug daugiau galimybių pagerinti sveikatą, vienu metu veikdami kelias ligas. Pateiksiu pavyzdį vaisto, nukreipto į svarbiausią patomorfologinį kelią, kurio netikėtas neplanuotas atradimas yra naujausias naujas taikymas. GLP-1 analogai (GLP-1 receptorių agonistai) buvo sukurti kaip vaistai nuo diabeto, tačiau dabar tiriami siekiant gydyti ir kitas ligas, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligas, neurodegeneraciją ir kitas su senėjimu susijusias ligas. Būtent šia kryptimi turėtume eiti – aptikti patomorfologinius kelius ir įsikišti į juos, kad būtų pasiektas plataus spektro poveikis.
Ar reikia keisti požiūrį į gydymą?
Man atrodo, kad medicina vis dar daugiausia rūpinasi simptomais, ieškodama galutinių senėjimo proceso rezultatų. Tuo tarpu mums reikia daug platesnio požiūrio. Grįžčiau prie naujos klasės vaistų nuo diabeto, kurie, pasirodo, gydo ir nutukimą. Tačiau tai dar ne viskas. Jie rodo poveikį senėjimui. Dar 2023 m. „Blueprint Theory“ prognozavo, kad vaistai nuo diabeto gali būti naudojami senėjimui gydyti. Randame vis daugiau preparatų, kuriuos žinome jau 40-50 metų, bet kurie buvo pamiršti, panaudojimo būdų. Mūsų dėka jie vėl bus naudingi.
Ar kada radote ką nors, kas atrodo kaip tikras nuostabus radinys? Tokie atradimai dažnai primena prisiminimus apie močiutę, jos šiltus pasakojimus ir nepakartojamus skanėstus, pavyzdžiui, šviežius riešutus, kuriuos ji paruošdavo šventėms. Šie nedideli atradimai sugrąžina mus į vaikystės dienas ir primena, kad mažos smulkmenos gyvenime yra pačios vertingiausios. Branginkime šiuos momentus ir dalinkimės jais su artimaisiais!
