Būdavo, kad Riebųjį ketvirtadienį visuose namuose kvepėdavo mamos arba močiutės keptais koldūnais. Šių metų karnavalo pabaigos proga verta pasinaudoti šeimos receptais ir savo rankomis pasigaminti koldūnų. Jei nerimaujate, kad jie gali pasirodyti neskanūs dėl kepimo metu sugeriamo riebalų pertekliaus, vadovaukitės mūsų patarimais, kad išvengtumėte klaidų.
Riebiajam ketvirtadieniui skirti naminiai koldūnai. Pridėkite šį ingredientą ir jie „negers“ riebalų
Norint užtikrinti, kad kepdami koldūnai nesugertų per daug riebalų, į tešlą verta įpilti šiek tiek degtinės, spirito, acto arba bulvių krakmolo. Į tešlą įpylus nedidelį kiekį alkoholio, galima sumažinti riebalų absorbciją. Alkoholis koaguliuoja tešlos baltymus, todėl tešla tampa kompaktiškesnė ir mažiau akyta. Dėl to riebalai sunkiau patenka į kepinio vidų. Be to, kepimo metu alkoholis išgaruoja, todėl greitai užsandarina kepinio paviršių ir jis mažiau sugeria riebalų. Panašų poveikį turės ir į tešlą įpiltas šaukštelis acto.
Actas veikia tešlos glitimo struktūrą, todėl koldūnai tampa puresni ir mažiau sugeria riebalų. Kita vertus, bulvių miltai pasižymi tirštinančiomis savybėmis, todėl tešla tampa kompaktiškesnė ir mažiau akyta. Dėl to tešlainiai turi mažesnį paviršiaus plotą, pro kurį gali prasiskverbti riebalai. Be to, krakmolas gerai sugeria drėgmę, todėl padeda išlaikyti tešlos konsistenciją. Mažiau drėgna tešla kepant mažiau sugeria riebalų. Į kiekvieną kilogramą kvietinių miltų įberkite 4 valgomuosius šaukštus bulvių miltų.
Kodėl kepant tešlos kepiniai sugeria riebalus? Nedarykite šių klaidų
Viena iš pagrindinių klaidų kepant koldūnus – per žema aliejaus temperatūra. Kai aliejus per šaltas, tešla sugeria daugiau riebalų dar nespėjus tinkamai iškepti. Ir atvirkščiai, per karštas aliejus gali lemti, kad koldūnai greitai sudegs išorėje, o viduje liks žali, o tai taip pat skatina riebalų absorbciją. Palaikykite 175-180 °C aliejaus temperatūrą. Temperatūrai stebėti naudokite virtuvinį termometrą. Tinkama temperatūra leidžia koldūno paviršiui greitai užsidaryti ir neleidžia per daug įsisavinti riebalų. Kita klaida – per daug puri tešla.
Liesa tešla daug greičiau ir sunkiau „išgeria“ riebalus. Todėl įsitikinkite, kad tešla yra tinkamos konsistencijos – ji neturi būti nei per puri, nei per tiršta. Gerai išminkyta tešla turi būti elastinga ir lygi. Prieš kepdami leiskite tešlai tinkamai pakilti. Gerai pakilusi tešla yra atsparesnė riebalų sugėrimui. Iškeptus koldūnus sudėkite ant popierinių rankšluosčių, kad nutekėtų riebalų perteklius. Taip pat galite naudoti kepimo groteles, kad koldūnai galėtų laisvai lašėti.
Kada yra 2025 m. riebalų ketvirtadienis? Riebaus ketvirtadienio istorija
Riebalų ketvirtadienio ištakos siekia pagonybę. Šią dieną buvo švenčiamas žiemos pasitraukimas ir pavasario atėjimas. Pavasario sutikimas vykdavo per gausiai išgerto vyno puotas, kuriose niekas negailėdavo sau riebaus maisto, ypač mėsos. Užkandžiauta iš duonos tešlos gaminamais ir kiaulienos lašiniais įdarytais kugeliais. Mažosios Lenkijos regione Riebusis ketvirtadienis būdavo vadinamas Combry Czwartek. Bent jau taip teigiama legendoje, aiškinančioje šios šventės kilmę. Sakoma, kad jos pavadinimas kilo nuo Combros – Krokuvos burmistro, gyvenusio XVII a. Į vietinių gyventojų atmintį jis įėjo kaip žmogus, kovojęs su Krokuvos turguje prekiaujančiais kyšininkais. Jis esą buvo itin griežtas ir net neteisingas, todėl, kai tik rasdavo progą, už nedidelius nusižengimus prekiautojams skirdavo dideles baudas. Pasak legendos, piktasis meras mirė tą patį ketvirtadienį. Kai žinia apie jo mirtį pasklido po miestą, prekybininkai pradėjo gausiai švęsti. Nuo tada ši diena Krokuvoje buvo vadinama Riebiuoju ketvirtadieniu.
Riebusis ketvirtadienis žymi Kūčių antradienio, paskutinės karnavalo savaitės, trunkančios iki Pelenų trečiadienio, pradžią. Šios tradicijos data yra judri ir priklauso nuo to, kada švenčiame Velykas. 2025 m. pagal tradiciją margučius valgysime vasario 27 d., ketvirtadienį. Pagrindinis Riebalų ketvirtadienio paprotys, žinoma, yra saldumynų valgymas. Įdomų šios šventės šventimo aprašymą galima rasti Zygmunto Glogerio knygoje „Rok polski w życiu, tradycji i pieśni“ (Lenkų metai gyvenime, tradicijose ir dainose). Autorius šią dieną apibūdina kaip dieną, kai buvo galima daryti tai, ko kitomis dienomis nederėjo daryti.
Tai buvo šventinė diena, per kurią buvo gausiai geriama, valgomi ne tik pączki, bet ir „chrust, arba faworki, chruścik, o tarp žmonių – reczuchy, pampuchy“. Be to, Riebųjį ketvirtadienį buvo rengiamos eitynės, kurios turėjo atnešti dalyviams sėkmę ir laimę. Tokių eitynių metu garsiai skambėdavo muzika, o eitynių dalyvius vesdavo figūros, pažįstamos iš kolūkinių apeigų: višta, kurėnas, ožka, meška, eršketas, gervė ir arklys.
Didžiosios Lenkijos vaivadijoje vienas iš populiarių papročių buvo vadinamoji pomyjka. Buvo tikima, kad stalo serviravimas ir maisto gaminimas riebųjį ketvirtadienį užtikrina gerovę ir gerą sveikatą. Todėl per Riebųjį ketvirtadienį vykusius pietus visi vieni kitus aptarnaudavo ir padėdavo šeimininkei gaminti gausius patiekalus. Dauguma su šia švente susijusių papročių jau primiršti, tačiau vis dėlto Riebųjį ketvirtadienį visoje Lenkijoje valgomi kugeliai ir faworki. Jei esame prietaringi, pagal liaudies tradicijas, per Riebųjį ketvirtadienį turėtume suvalgyti bent vieną keksiuką, kad ateinančiais metais lydėtų sėkmė.
