Tai gudrybės, kaip išlaikyti šilumą neišleidžiant daug pinigų namo šildymui.
Atėjus žemai oro temperatūrai, pats metas panaudoti visus turimus prietaisus, kad namuose būtų šilta: virykles, židinius, šildytuvus, šilumos siurblius ir, žinoma, tradicinius radiatorius. Tačiau mokslas primena, kad jie ne visada yra būtini.
Šiuo ypač jautriu metų laiku, kai dar reikia įveikti sausio (ir vasario) šlaitus, bet kokia gudrybė, leidžianti sutaupyti kelis eurus, visada yra sveikintina. Šį principą galima taikyti ir norint išlaikyti šilumą ir tinkamą temperatūrą neišleidžiant pinigų.
Pinigų taupymas
Vartotojų ir naudotojų organizacijos ataskaitos duomenimis, ispanai šildymui per metus vidutiniškai išleidžia apie 750 eurų. Jau analizavome, kiek kainuoja įvairios šildymo sistemos, tačiau, kad ir kokios ekonomiškos jos būtų, visos jos reiškia papildomas išlaidas.
Tačiau, be šildymo naudojimo, reikia atsižvelgti ir į kitus svarbius aspektus. Pavyzdžiui, labai svarbu stebėti namo izoliaciją, kad būtų išvengta šilumos nutekėjimo. Be to, galime pasinaudoti savo fiziologija, kad optimizuotume kūno temperatūros reguliavimą ir pagerintume savo komfortą.
Būdami endoterminiai gyvūnai, turime palaikyti pastovią kūno temperatūrą, artimą 37 °C. Kai mums to nepavyksta padaryti, kūno temperatūra pakyla. Kai mums to padaryti nepavyksta, organizmas įjungia sudėtingą fiziologinę sistemą, skirtą apsaugoti organus ir audinius nuo pažeidimų. Ar esate girdėję apie termoreguliaciją?
Tai raktinis žodis, nes jis apibūdina mechanizmą, atsakingą už idealios kūno temperatūros palaikymą. Šiame procese labai svarbus vaidmuo tenka pagumburiui, kuris veikia kaip pagrindinis šilumos reguliatorius. Šis organas nustato, ar kūnas šyla, ar šyla, ir įjungia mechanizmus, būtinus šiluminei pusiausvyrai (homeostazei) palaikyti ir gyvybiškai svarbiems organams apsaugoti.
Kai kūno temperatūra nukrenta, pagumburis sutraukia odos kraujagysles, sumažindamas kraujotaką į galūnes ir nukreipdamas ją į liemenį, kad išsaugotų šilumą. Įdomu pažymėti, kad šalčio pojūtis ne visada atitinka kūno vidaus temperatūrą, nes tam įtakos turi tokie veiksniai kaip kūno sudėtis. Pavyzdžiui, nors moterys paprastai turi daugiau poodinių riebalų nei vyrai, šis sluoksnis gali apsunkinti kraujotaką odoje, todėl jos jaučia šaltį, tačiau jų temperatūra nepakinta.
Turint tai omenyje, kyla klausimas: ar galime šį natūralų mechanizmą panaudoti savo naudai? Atsakymas – taip. Yra paprastų gudrybių, kurias žinojo jau mūsų močiutės ir kurios, nors gali atrodyti nelabai veiksmingos, iš tiesų veikia. Šiais mažais kasdienės rutinos gestais galime šildytis neišleisdami nė euro.
Apsirengimas kaip „svogūnai
Dėvėti kelis drabužių sluoksnius yra elementari, bet labai veiksminga praktika. Apsirengimas drabužių sluoksniais yra geriausias būdas apsaugoti mus nuo šalčio lauke ir palaikyti tinkamą kūno temperatūrą. Šis metodas sukuria šilto oro sluoksnį tarp drabužių, kuris veikia kaip šiluminis barjeras, puikiai izoliuojantis nuo išorės. Taigi nedvejodami naudokite kojines, pižamas, chalatus ar bet kokius kitus drabužius, kurie padeda išlaikyti šilumą.
Be to, kad apsirengtumėte keliais sluoksniais, labai svarbu išeinant į lauką apsisaugoti nuo vėjo. Todėl viršutiniai drabužiai turėtų būti su tam tikra izoliacija, kad būtų užblokuotas skersvėjis ir išvengta vadinamojo „tuarego efekto“, dėl kurio prarandama dar daugiau šilumos.
Galvos dengimas
Ar galite įsivaizduoti, kad namuose dėvėtumėte kepurę? Nors tai gali atrodyti neįprasta idėja, iš tikrųjų ji yra labai naudinga. Nors tiksliausi tyrimai rodo, kad galva nėra ta vieta, per kurią prarandame daugiausiai šilumos, ji atlieka lemiamą vaidmenį kitais šilumos reguliavimo aspektais.
Pasirodo, kad galva daro didelę įtaką mechanizmams, lemiantiems, ar jaučiame karštį, ar šaltį. Tyrimų duomenimis, palikus galvą šaltyje, o likusią kūno dalį laikant šiltai, kūno temperatūros praradimas gali paspartėti labiau nei tikėtasi. Taip yra todėl, kad galvos oda, kurioje gausu kraujagyslių netoli paviršiaus, leidžia šalčiui atvėsinti likusioje kūno dalyje cirkuliuojantį kraują ir taip sumažinti bendrą temperatūrą. Be to, kadangi kūnas nevirpa, kai šaltis veikia tik galvą, prarandamas pagrindinis šilumos generavimo mechanizmas ir pagreitėja atvėsimas. Dėl visų šių priežasčių šaltuoju metų laiku būtina saugoti galvą.
Kaip elgtis
Galiausiai geriausias pavyzdys, kaip palaikyti kūno šilumą ir tinkamą temperatūrą: mankšta. Tai jau ne tik mankšta, nes bet kokios veiklos atlikimas namuose padeda kūnui gaminti šilumą. Idealu užsiimti saikinga fizine veikla (valymas nėra bloga idėja) ir nepersistengti, kad neįsijungtų fiziologiniai mechanizmai, saugantys nuo per didelio karščio, nes rezultatas gali būti priešingas, nei tikimės.
