Polinkis nuolat vėluoti gali būti susijęs su emociniais veiksniais, išmoktu elgesiu ir asmenybės savybėmis.
Nuolatinis vėlavimas – tai elgesys, kuris nėra susijęs su organizuotumo ar planavimo stoka. Pasak psichologijos ekspertų, toks elgesys gali būti susijęs su emociniais aspektais ir mąstymo modeliais, kurie turi įtakos tam, kaip žmonės valdo savo laiką ir pareigas.
Emociniai ir psichologiniai nepunktualumo veiksniai
- Nerimas arba stresas: kai kuriems žmonėms vien tai, kad turi įsipareigojimų, sukelia įtampą arba nervingumą, o tai gali lemti atidėliojimą iki paskutinės akimirkos.
- Žemas laiko suvokimas: kai kurios asmenybės yra linkusios nepakankamai įvertinti, kiek laiko reikia tam tikrai veiklai atlikti, todėl dažnai vėluoja.
- Kontrolės poreikis: kai kuriais atvejais vėlavimas gali būti nesąmoningas savarankiškumo ar kontrolės įtvirtinimo būdas, ypač jei žmonės jaučia spaudimą ar išorinius lūkesčius.
- Išmoktas elgesys: Vėlavimas taip pat gali būti šeimoje ar socialinėje aplinkoje įgytų įpročių rezultatas.
Ryšys su asmenybe
Psichologai nurodo, kad tam tikri asmenybės bruožai, pavyzdžiui, perfekcionizmas ar impulsyvumas, gali būti susiję su šia tendencija. Pavyzdžiui, perfekcionistai gali atidėlioti, stengdamiesi atitikti aukštus standartus prieš išeidami, o impulsyvūs žmonės gali lengvai išsiblaškyti atlikdami kitas užduotis.
Socialinis ir emocinis poveikis
Nuolatinis vėlavimas ne tik sukelia logistinių nepatogumų, bet ir gali turėti įtakos asmeniniams ir profesiniams santykiams, nes aplinkiniai tai gali suprasti kaip pagarbos ar įsipareigojimų stoką. Be to, šį įprotį turintys asmenys gali jausti kaltę, gėdą ar nusivylimą, taip sukurdami užburtą ratą, kurį sunku nutraukti.
Punktualumo gerinimo strategijos
Specialistai rekomenduoja tokias praktikas:
- Planuoti iš anksto ir nustatyti priminimus.
- Nustatyti ir šalinti pagrindines emocijas, sukeliančias šį įprotį.
- Nustatyti realius kiekvienos veiklos terminus.
- Ieškoti profesionalios pagalbos tais atvejais, kai vėlavimas yra susijęs su tokiais sutrikimais kaip nerimas ar ADHD.
Šiam įpročiui pakeisti reikia laiko ir savęs pažinimo, tačiau pasistengus įmanoma sukurti sveikesnį santykį su laiko valdymu.
