Pažeidžiamiausi sektoriai didelę savo pajamų dalį išleidžia energijai, todėl labai svarbu efektyviau gaminti maistą. Šiluminė izoliacija ir „raganų puodai“.
Galimas dujų balionų kainų padidėjimas turės didelį poveikį šalies regionams ir provincijoms, kuriose nėra dujotiekio, ir ypač mažas pajamas gaunančioms šeimoms, kurių energijos suvartojimas maistui gaminti daro didelę įtaką šeimos biudžetui. Tačiau yra būdų, kaip sutaupyti iki 80 proc.
Nacionalinio San Martino universiteto Mokslo ir technologijų mokyklos (Unsam) ataskaitoje nurodoma, kad 96,5 proc. gyventojų maistui gaminti naudoja gamtines dujas arba suskystintas naftos dujas (SND), o apie 1,2 mln. žmonių naudojasi malkomis arba medžio anglimis.
Neturtingi gyventojai energijai išleidžia didelę dalį savo pajamų, o daugeliu atvejų energijos vieneto kaina yra didesnė. Iš tiesų, balioninės dujos (SND) yra brangesnės už dujas iš tinklo.
Vykdomoji valdžia neseniai liberalizavo suskystintųjų dujų rinką: nors balionų kainos turės orientacines kainas ir negalės viršyti tarptautinių verčių. Bet kokiu atveju sektorius nurodė, kad ši priemonė reikš kainų padidėjimą , kuris bus pridėtas prie gruodžio mėn.
Vienas dalykas yra ką nors kepti ant grotelių, o kitas – brangesnis ir pavojingesnis – malkas naudoti kaip įprastą maisto gaminimo būdą namuose.
Artimiausiu metu kaina gali šoktelėti iki 14 000-16 000 JAV dolerių už 10 kg cilindrą, o per du mėnesius padidėti mažiausiai 10 %, o blogiausiu atveju – 60 %.
Maisto gaminimo kaina
Specializuotame žurnale „Petrotecnia“ paskelbtame „Unsam“ tyrime, kurį atliko Paola Lorenzo ir Salvadoras Gilas , nurodoma, kad brangiausias kuras yra tas, kurį naudoja skurdžiausi gyventojų sluoksniai. Pavyzdžiui, metinės maisto gaminimo išlaidos naudojant parafiną buvo 300 proc. brangesnės nei gaminant tą patį maistą (skaičiuojant, kad energijos sąnaudos atitinka 3,2 kWh per dieną) ir 47 proc. brangesnės nei tas pats maisto gaminimo poreikis, patenkintas naudojant suskystintas naftos dujas. Tai reiškia, kad maisto gaminimo naudojant parafiną ar karstą išlaidos yra bene brangiausios, o maisto gaminimo naudojant dujas – pigiausios, o maisto gaminimo naudojant elektrą ar malkas išlaidos yra skalės viduryje.
Reikėtų pažymėti, kad malkų naudojimas, kuris vis dar plačiai paplitęs pasaulyje ir Lotynų Amerikoje, reikalauja didelių fizinių ir ekonominių pastangų, taip pat turi neigiamų pasekmių sveikatai, daugiausia dėl degimo metu susidarančių dujų ir dūmų.
Atsižvelgiant į tai, yra maisto ruošimo būdų, kuriais galima sutaupyti daug energijos. Ataskaitoje paaiškinta, kad karštieji puodai, dar vadinami raganų puodais arba šieno dėžėmis, naudojami maisto ruošimui užbaigti ir taupo energiją, nes naudoja pačiame maiste esančią šilumą.
Taikant išlaikytos šilumos virimo būdą, pirmojoje virimo proceso dalyje naudojama maiste sukaupta šiluma, o vėliau, termiškai izoliuotame inde, užbaigiamas virimo procesas. Šią sistemą galima naudoti, kai reikia gaminti drėgną maistą, pavyzdžiui, ryžius, makaronus, troškinius, virtas daržoves, sriubas ar troškinius.
Verdant drėgną maistą puode ant viryklės ar viryklės, procesą galima suskirstyti į du etapus: pirmąjį etapą sudaro puodo užvirimas, kuris paprastai trunka nuo 10 iki 30 minučių, ir antrąjį etapą, kurio metu maistas išverdamas ir kuris trunka nuo 30 minučių iki 3 valandų. Naudojant karštąjį puodą arba puodą su ragana, galima atsisakyti antrojo virimo proceso etapo energijos sąnaudų.
Ataskaitoje teigiama, kad šiuos puodus galima pagaminti iš nebrangių ir vietoje prieinamų medžiagų, todėl jie yra prieinami mažas pajamas gaunantiems sektoriams.
Papildomi privalumai susiję su geresniu maistinių medžiagų išsaugojimu ir saugumu. „Galima palikti maistą virti ir nesirūpinti šiuo procesu, nes nėra ugnies, todėl nėra gaisro pavojaus. Tai neįmanoma gaminant įprastiniu būdu“, – rašoma dokumente ir priduriama, kad taip pat nėra pavojaus, jog maistas gali sudegti, nes gaminimo metu temperatūra negali pakilti.
Vis dėlto dokumente pažymima, kad naudojant tokio tipo virykles daugelyje patiekalų galima sutaupyti nuo 50 iki 80 % energijos, priklausomai nuo tokių veiksnių, kaip maisto rūšis, medžiagos, iš kurių gaminamas produktas, ir naudojimo sąlygų (perkėlimo į viryklę greitis).
Be to, „derinant paprastas ir ekonomiškas technologijas, pavyzdžiui, puodų su grioveliais naudojimą, dangčio naudojimą gaminant maistą ir raganinių puodų naudojimą, galima pasiekti 70-90 % didesnį maisto gaminimo efektyvumą nei gaminant maistą dujomis ar malkomis“, – aiškina jie.
„Ne mažiau svarbu pažymėti ir tai, kad tiek raganosiai, tiek puodai su grioveliais yra labai pigūs įrenginiai. Kartu šiuos puodus galima labai gerai derinti su saulės viryklėmis, tinkančiomis sausringiems ar pusiau sausringiems regionams, pavyzdžiui, Punai ar Andų regionui. Be to, raganosiai puodai suteikia galimybę saulės viryklių naudotojams naudoti juos ruošiant maistą vidurdienį, o vakare turėti jį paruoštą ir karštą“, – priduria jie.
