Tortilla de patatas yra vienas mėgstamiausių ir populiariausių patiekalų visoje Lietuvoje, ne išimtis ir Andalūzija. Šiame regione jį dažnai galima rasti namuose, baruose ir užeigose, patiekiamą kaip tapą, porciją ar pagrindinį patiekalą. Dėl šio patiekalo paprastumo ir universalumo jis yra tradicinės namų virtuvės simbolis. Be to, Andalūzijoje močiutės dažnai suteikia jam individualumo, todėl kiekvienas omletas yra unikalus.
Andalūzijoje tortilla de patatas asocijuojasi su šeimos susibūrimais, šventėmis ir iškilmėmis, o jos buvimas mugėse ir piligriminėse vietose yra beveik privalomas. Ji taip pat labai būdinga barams, kur dažnai patiekiama kaip sumuštiniai arba tapas, dažnai kartu su alioli arba salmorejo. Andalūzijos klimatas palankias sąlygas mėgautis šaltuoju sūriu, todėl jis puikiai tinka valgyti lauke ar iškyloms.
Andalūzijos močiutės paprastai tortilijas gamina tradiciniu būdu, tačiau, priklausomai nuo regiono ir asmeninių pageidavimų, jos gali skirtis. Taigi, kokius pagrindinius elementus naudoja Andalūzijos močiutės gamindamos tortilla de patatas?
Pagrindiniai ingredientai, kuriuos Andalūzijos močiutės naudoja, kad pagamintų tobulą tortilla de patatas, yra šie: pirmiausia bulvės nulupamos, supjaustomos plonais griežinėliais arba smulkiais kubeliais ir lėtai kepamos dideliame kiekyje alyvuogių aliejaus ant vidutinės ugnies, kol suminkštėja ir lengvai paruduoja.
Tada dideliame dubenyje lengvai įmušami kiaušiniai. Kad patiekalas būtų sultingesnis, močiutės paprastai įberia žiupsnelį druskos, o kai kuriais atvejais – šiek tiek pieno. Svogūnai taip pat atlieka svarbų vaidmenį, nes daugelyje Andalūzijos namų svogūnai dedami ir troškinami kartu su bulvėmis. Tai suteikia patiekalui būdingą saldų skonį.
Ir, žinoma, pagrindinis elementas yra pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, nes Andalūzijoje, kur aukštos kokybės alyvuogių aliejus yra vietos pasididžiavimo šaltinis, jis yra pagrindinis ingredientas.
Kalbant apie gaminimo procesą, štai į ką reikėtų atkreipti dėmesį: kai bulvės (ir svogūnai, jei jų turite) bus apkeptos, nuspauskite nuo jų aliejų ir sumaišykite su plaktais kiaušiniais. Mišinys paliekamas kelioms minutėms, kad bulvės įsigertų į kiaušinius.
Tada mišinį supilkite į įkaitintą keptuvę su trupučiu alyvuogių aliejaus ir kepkite ant vidutinės ugnies. Taip pat verta paminėti, kad močiutės dažnai apverčia su lėkšte arba dangčiu, taip parodydamos per daugelį metų ištobulintus įgūdžius. Omletas kepamas tol, kol pasiekia norimą konsistenciją: garbanotesnis ar sultingesnis, priklausomai nuo šeimos skonio.
Taip pat verta paminėti, kad kai kurios močiutės į kiaušinį įmaišo šiek tiek smulkintų petražolių ar net lašelį baltojo vyno, kad suteiktų jam išskirtinį skonį. Taip pat dažnai būna „storų“ omletų, kuriuos idealiai tinka pjaustyti ir patiekti ant tapų.
Trumpai tariant, Andalūzijos bulvių omletas, kaip ir visoje Ispanijoje, yra iš kartos į kartą perduodamas meilės ir tradicijų simbolis. Kiekviena močiutė turi savo slaptą techniką, tačiau pagrindinis ingredientas visada yra meilė, su kuria jos ruošia šį patiekalą.
