Per aukštai arba per žemai pastatytas televizorius gali sukelti papildomų problemų, susijusių ne tik su vaizdo kokybe.
Tradiciškai, įrengiant naują televizorių namuose, įprasta jį statyti ten, kur yra laisvos vietos – tiesiai ant baldo arba kabinti ant sienos.
Dar prieš kelerius metus tai nebuvo didelė problema, nes ekranai buvo palyginti maži, tačiau dabar, kai įprasta įstrižainė viršija 55 colių, netinkamai parinktas žiūrėjimo atstumas ir aukštisgali būti didelis trūkumas.
Pirmąjį punktą, t. y. atstumą, jau aptarėme kitomis progomis, tačiau verta stabtelėti ir išsamiau aptarti aukščio problemą, nes šiandien yra daug žmonių, kurie televizorių stato per aukštai (r/TVTooHigh) arba per žemai(r/TVTooLow), dažniausiai dėl vietos namuose trūkumo.
Kokiame aukštyje turėtų būti televizorius
Televizorius, pastatytas netinkamoje vietoje, reiškia ne tik tai, kad dėl įtampos galime patirti kaklo ar akių diskomfortą, bet ir tai, kad negalėsime išnaudoti visų ekrano funkcijų, ypač LCD modelių atveju, kai žiūrėjimo kampas yra labai svarbus, o išėjimas iš optimalaus kampo reiškia prastesnę vaizdo kokybę.
Kaip aukštai reikėtų statyti ekraną? Greitas atsakymas – akių lygyje. Pavyzdžiui, „Vogels“ ekspertai, gaminantys televizorių laikiklius, nurodo, kad „norint nustatyti idealų televizoriaus aukštį ant sienos, sėdėdami ant sofos turėtumėte įsitikinti, kad televizoriaus centras įrengtas tame pačiame lygyje kaip ir jūsų akys“.
Jei televizorių norime įrengti aukštesnėje vietoje, pavyzdžiui, virtuvėje, miegamajame arba virš židinio, patartina rinktis pakreipiamą stovą, kad pasiektume tobulą žiūrėjimo kampą.
Apskritai šis optimalus aukštis yra maždaug vienas metras, kai ekrano centras yra nuo grindų, jei tai įprasti foteliai ar kėdės, tačiau tai nėra fiksuotas skaičius, nes jis priklauso nuo turimų baldų ir mūsų pačių ūgio bei nuo to, kaip žiūrime televizorių (ar sėdime, ar gulime, ar atsilošiame ir t. t.).
Turėtume vengti įtempti kaklą ar akis ir stengtis, kad žiūrėjimo kampas vertikaliai ir horizontaliai būtų optimalus – 30 laipsnių, taip bandydami sumažinti vadinamąjį „teniso mačo“ efektą arba problemą, kurią rekomenduoja ITU ir SMPTE (Kino ir televizijos inžinierių draugija) ekspertai.
Jei nesilaikysime šių nuostatų ir televizorius taip pat bus labai didelis, ilgainiui galime patirti keletą trūkumų, pavyzdžiui, akių nuovargį dėl to, kad žvilgsniu neaprėpsime viso ekrano. Kitaip tariant, turime nuolat judinti galvąaukštyn ir žemyn, kad pamatytume visas vaizdo dalis ekrane.
Tai nepatogumas, kurį patiriame priklausomai nuo to, kaip naudojame televizorių. Pavyzdžiui, jei filmus norime žiūrėti tik po kelias valandas, nuovargis bus minimalus, tačiau jei priešais ekraną sėdime visą dieną, tai gali sukelti rimtų nepatogumų.
Negalėdami vienu žvilgsniu matyti viso ekrano, ilgainiui taip pat galime patirti kaklo ir nugaros raumenų diskomfortą, taip pat pernelyg didelį akių įtempimą, kuris, pasak kai kurių medicinos specialistų,gali sukelti tokius simptomus kaip niežulys ar neryškus matymas, kurie, logiškai mąstant, stiprėja su laiku, kurį naudojamės ekranais.
