Kosmoso agentūra būtų parengusi protokolą, kaip elgtis, jei šis asteroidas keltų grėsmę pasaulio gyventojams; svarstomos alternatyvos
Galimas kometos 2024 YR4 susidūrimas su Žeme 2032 m . sukėlė nerimą mokslo bendruomenėje ir visuomenėje. Apskaičiuota, kad šio kosminio objekto skersmuo yra nuo 40 iki 100 metrų, jį 2024 m. gruodžio 27 d. aptiko Čilėje veikianti Asteroidų susidūrimo su žeme paskutinio perspėjimo sistema (ATLAS). Nuo to laiko astronomai atidžiai stebi jo trajektoriją, kuri rodo, kad susidūrimo tikimybė yra 2,3 %, t. y. beveik dvigubai didesnė nei pirminiai skaičiavimai.
Remiantis preliminariais skaičiavimais, jei 2024 YR4 išlaikys dabartinį kursą ir susidurs su Žeme, susidūrimas gali įvykti juostoje, kuri tęsiasi nuo šiaurinės Pietų Amerikos dalies, kertant Ramųjį vandenyną, iki pietų Azijos, Arabijos jūros ir Afrikos. Šioms šalims, pavyzdžiui, Venesuelai, Kolumbijai, Ekvadorui, Indijai, Pakistanui, Bangladešui, Etiopijai, Sudanui ir Nigerijai, kiltų pavojus. Tačiau viskas dar neaišku, nes jo trajektorija artimiausiais metais ir, svarbiausia, patekimas į atmosferą gali kisti.
Nors tokio dydžio objektas nekelia pasaulinio išnykimo grėsmės,jo smūgis gali sukelti didelio stiprumo smūgines bangas, žalą miestams ir vietinį poveikį klimatui, priklausomai nuo to, ar jis nukristų ant žemės, ar vandenyno gelmėse.
Keturi NASA plano punktai
NASA Planetų gynybos koordinavimo biuras yra atsakingas už netoli Žemės esančių objektų stebėseną ir strategijų, skirtų galimam susidūrimui sušvelninti, kūrimą. Tuo atveju, jei 2024 YR4 taptų neišvengiama grėsme, protokole numatyti trys pagrindiniai veiksmai, kurių reikėtų imtis:
- Perspėti vyriausybes ir tarptautines organizacijas: NASA pirmiausia informuotų šalių, kurios gali atsidurti susidūrimo zonoje, vyriausybes, o po to – likusį pasaulį. Taip pat būtų pranešta JT, kad būtų koordinuojamos pastangos pasauliniu lygmeniu.
- Poveikio mažinimo strategijos: jei laikas leistų, būtų įvertinta galimybė nukreipti kometą, vykdant misiją, panašią į dvigubo asteroido nukreipimo bandymą (angl. Double Asteroid Redirection Test,DART), kurio metu 2022 m. pavyko pakeisti asteroido orbitą smūgiuojant nepilotuojamam erdvėlaiviui.
- Evakuacijos planai ir žalos mažinimas: jei susidūrimas neišvengiamas, paveiktos šalys turėtų įgyvendinti evakuacijos planus ir neatidėliotinas priemones, kad sumažintų žmonių ir ekonominius nuostolius.
Pastaraisiais metais NASA taip pat kūrė ir tobulino strategijas, skirtas potencialiai pavojingiems asteroidams ar kometoms nukreipti. 2022 m. kosmoso agentūra įvykdė DART (Deflecting Asteroids with Rendezvous Technology)misiją, kurios metu zondas atsitrenkė į asteroidą Dimorphos ir sugebėjo pakeisti jo orbitą. Šis 324 mln. dolerių kainavęs eksperimentas parodė, kad įmanoma pakeisti kosminio objekto trajektorijąiš anksto įspėjus.
Jei pasitvirtins, kad 2024 YR4 kelia realią grėsmę žmonijai, bus galima įgyvendinti panašią misiją, kad būtų pakeistas jo kursas ir išvengta susidūrimo su Žeme. Tačiau šios strategijos sėkmė priklausys nuo to, kiek laiko liks iki susidūrimo , ir nuo kometos sudėties, t. y. nuo veiksnių, nuo kurių priklausys, ar užteks kinetinio smūgio, ar reikės pažangesnės alternatyvos, pavyzdžiui, branduolinių sprogimų kosmose.
