Tai buvome ne mes, žmonės: Ramiojo vandenyno radioaktyviosios anomalijos paslaptis

autorius Leonie

Mokslininkų grupė Ramiojo vandenyno nuosėdose aptiko neįprastą berilio-10 koncentraciją, leidžiančią manyti, kad prieš milijonus metų Žemėje galėjo įvykti neįprastas įvykis. Šis atradimas, paskelbtas žurnale „Nature Communications“, kelia daug klausimų apie planetos ir kosmoso sąveiką.

Tyrimui vadovavo Helmholtz-Zentrum Dresden-Rossendorf fizikas Dominikas Kollas (Dominik Koll), kuris kartu su komanda analizavo feromangano plutos sluoksnius skirtinguose Ramiojo vandenyno centrinės ir šiaurinės dalies regionuose. Rezultatai rodo, kad per 9-12 mln. metų ženkliai padaugėjo berilio-10 .

Berilis-10 yra radioaktyvus izotopas, susidarantis kosminiams spinduliams susidūrus su atmosfera. Laikui bėgant šis elementas nusėda vandenynuose ir užsilaiko nuosėdų sluoksniuose. Šiame tyrime stebina didelė šio izotopo koncentracija tam tikru laikotarpiu, o tai rodo, kad įvyko neeilinis įvykis.

Tai buvome ne mes, žmonės: Ramiojo vandenyno radioaktyviosios anomalijos paslaptis

Svarstomos teorijos

Mokslininkai svarsto įvairias hipotezes šiai anomalijai paaiškinti. Viena iš jų – galimas vandenyno srovių pertvarkymas, kuris galėjo turėti įtakos izotopo pasiskirstymui jūros nuosėdose. Tačiau kitos teorijos siūlo astrofizines priežastis, pavyzdžiui, Saulės sistemos perėjimą per tankų tarpžvaigždinį debesį arba netoliese įvykusį supernovos sprogimą, kuris būtų sustiprinęs kosminės spinduliuotės patekimą į Žemę.

Jūrinių nuosėdų sluoksniai yra geologiniai įrašai, leidžiantys atkurti planetos istoriją. Dėl lėto berilio-10 skilimo, kurio pusėjimo trukmė yra 1,4 mln. metų, mokslininkai gali tiksliai datuoti šiuos įvykius. Šia prasme mėginių analizė rodo, kad feromangano plutos augimas vyksta maždaug 1,52 milimetro per milijoną metų greičiu. Radioaktyvioji anomalija yra gylyje, atitinkančiame 10,5-11,8 mln. metų laikotarpį.

Tai buvome ne mes, žmonės: Ramiojo vandenyno radioaktyviosios anomalijos paslaptis

„Tik tolesnė analizė galės parodyti, ar berilio-10 anomalija atsirado dėl vandenyno srovių pokyčių, ar yra astrofizinės kilmės,“ – sakė Dominikas Kollas. „Todėl ateityje planuojame ištirti daugiau mėginių ir tikimės, kad tą patį padarys ir kitos mokslininkų grupės“. Mokslininkas taip pat tikisi išsiaiškinti, ar anomalija yra lokalus reiškinys, ar ji turėjo pasaulinį poveikį.

GALBŪT JUS SUDOMINS

Palikite komentarą