Funkcionalus, tvirtas ir be puošybos: brutalizmas, pasižymintis atviro betono architektūra, tapo kultiniu XX a. stiliumi.
Brutalizmas – architektūros stilius, atsiradęs XX a. viduryje. Jam būdingas dėmesys funkcionalumui ir medžiagų sąžiningumui, jame vyrauja atviras betonas ir solidžiai atrodančios konstrukcijos. Dėl 2024 m. pasirodžiusio filmo „Brutalistas“, kurį režisavo Brady Corbet, brutalizmo architektūra vėl sulaukė susidomėjimo.
Kas yra brutalizmas?
Medžiagų ir dizaino nuoširdumas
Brutalizmas – tai architektūros kryptis, išsiskirianti dėmesiu medžiagų ir konstrukcijų nuoširdumui. Savo ištakose jis siekė atspindėti funkcionalumo ir paprastumo estetiką. Iš tikrųjų jis atsirado kaip reakcija į puošnesnius architektūros stilius.
Nors brutalizmas dažnai siejamas su atviro betono panaudojimu, jame naudojamos ir kitos pramoninės medžiagos. Šios medžiagos tiesiogiai ir akivaizdžiai integruotos į pastato konstrukciją ir paslaugas.
Brutalizmas: pavadinimo kilmė
Terminas „brutalizmas“ kilęs iš prancūziško žodžio „béton brut“, kuris reiškia „neapdorotas betonas“ . Jį išpopuliarino šveicarų architektas Le Corbusier.
Pokario tendencija
Žiūrint chronologiškai, brutalizmas išryškėjo dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo. Poreikis greitai atstatyti nuniokotus miestus, taip pat ekonomiškų ir funkcionalių architektūrinių sprendimų paieškaleido šiai architektūros krypčiai suklestėti.
Nors brutalizmas buvo labai paplitęs Europoje, ypač Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje, jis taip pat įsitvirtino Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Jo gebėjimas prisitaikyti prie įvairių kultūrinių ir klimato sąlygų pelnė jam nepaprastą populiarumą. Tiesą sakant, žymių šios krypties pavyzdžių yra net Ispanijoje,.
Pagrindiniai brutalizmo bruožai
Medžiagos
Brutalizmas siejamas su plačiu neapdoroto betono naudojimu. Dažnai jame net matyti klojiniuose naudojamų medinių centrų tekstūros. Plytos, plienas ir stiklas taip pat naudojami funkcionaliai ir be puošybos.
Dizainas
Dar vienas reprezentatyvus bruožas – drąsių ir pasikartojančių geometrinių formų dominavimas. Brutalizmas renkasi monolitinės ir monumentalios išvaizdosarchitektūrinius modelius. Statiniai paprastai yra masyvūs, su ryškiomis iškyšomis ir aiškiai išreikštu interesu parodyti pastato vidaus funkcionalumą.
Architektūriniai tikslai
Brutalizmo statiniuose siekiama konstrukcinio ir medžiaginio sąžiningumo. Dėl šios priežasties atsisakoma visų nereikalingų ornamentų, kurie atlieka ne tik dekoratyvinę funkciją. Siekiama estetikos, atspindinčios pastato funkciją ir konstrukcinius elementus taip, kad būtų skatinamas tiesioginis formos ir funkcijos ryšys.
Brutalizmo etapai
Ankstyvasis brutalizmas (1950 m.)
Šiam etapui, kuriam įtakos turėjo Le Corbusier ir jo „Unité d’Habitation“ Marselyje (1952 m.), būdingi eksperimentai su neapdorotu betonu ir funkcinių būsto sprendimų paieškos.
Brandusis brutalizmas (1960-ieji)
Šiame etape buvo kuriami ambicingesni ir solidesni projektai. Pavyzdys – Barbikano gyvenvietė Londone, kurioje į projektą įtrauktas didesnis sudėtingumas ir viešųjų bei privačių erdvių integracija.
Nuosmukis ir kritika (nuo 1970 m.)
Brutalizmui pradėjus būti siejamam su visuomeninių būstų projektais ir vyriausybinių pastatų statyba, padaugėjo kritikos dėl jo griežtos išvaizdos, o kai kuriais atvejais ir dėl jo keliamų priežiūros problemų. Dėl to ne tik sumažėjo jo populiarumas, bet ir buvo nugriauti ar pertvarkyti kai kurie kultiniai statiniai.
Brutalizmas SSRS
Su komunistiniu politiniu projektu siejama architektūra
Sovietų Sąjungoje brutalizmas vystėsi lygiagrečiai su tarptautinėmis tendencijomis, tačiau turėjo savitų bruožų, atspindinčių šalies politinį ir socialinį kontekstą. Sovietinei brutalizmo architektūrai būdingas kolosalumas ir dėmesys funkcionalumui. Šiuo atveju pagrindine statybine medžiaga išlieka atviras betonas.
Kitaip nei brutalizmas Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kur šis judėjimas turėjo teorinį struktūrinio sąžiningumo ir funkcionalizmo pagrindą, SSRS jis tapo totalinės valstybės galios ir socialistinėsmodernizacijos išraiškos priemone. Daugelyje sovietinių brutalizmo pastatų buvo įrengta valstybinė infrastruktūra, universitetai, gyvenamieji kvartalai ir kultūros centrai.
Gyvenamųjų namų kvartalai
Vienas svarbiausių sovietinio brutalizmo veiksnių buvo jo taikymas masinėje gyvenamųjų namų statyboje. XX a. antrojoje pusėje sovietų valdžia įgyvendino didelio masto socialinio būsto projektus, vadinamus mikrorajonaisarba mikrorajonais.
Šiuos būstus sudarė dideli surenkamieji daugiabučiai namai, suprojektuoti greitai ir efektyviai apgyvendinti tūkstančius piliečių. Nors ne visi mikrorajonaibuvo grynai brutalistiniai, juos siejo funkcionalumo estetika ir masinis betono naudojimas.
Brutalizmo žlugimas
Brutalizmas SSRS klestėjo septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, tačiau 1990-aisiais, žlugus sovietiniam blokui, daugelis šių statinių buvo apleisti, nugriauti arba perstatyti. Tačiau kai kurie brutalizmo stiliaus pastatai buvo restauruoti ir saugomi kaip pastarojo meto architektūros paveldo dalis.
Kritika ir brutalizmo palikimas
Priespaudą keliantis stilius
Nepaisant savo įtakos XX a. architektūrai, brutalizmas nuo pat pradžių buvo kritikuojamas. Daugelis mano, kadbrutalizmo pastatai yra šalti, monotoniški ir nejaukūs. Solidi išvaizda ir neapdoroto betono naudojimas prisidėjo prie nuomonės, kad šis stilius buvo slegiantis, ypač kalbant apie didelius visuomeninius gyvenamųjų namų projektus.
Betono irimas
Kita dažna šio stiliaus problema – betono irimas laikui bėgant. Tinkamai neprižiūrint brutalistinės konstrukcijos linkusios nusidėvėti, atsiranda dėmių ir įtrūkimų. Tokiuose miestuose kaip Londonas, Bostonas ir Berlynas kai kurie ikoniškiausi pastatai buvo nugriauti arba pertvarkyti, kad taptų estetiškai priimtinesni.
Įkvėpimas dabarčiai
Tačiau brutalizmas turi ir aistringų šalininkų. Pastaraisiais metais susidomėjimas šiuo stiliumi atgimė, imtasi iniciatyvų išsaugoti ir restauruoti brutalistinius pastatus. Kai kurie mano, kad brutalizmas yra sąžininga ir drąsi architektūros forma, atmetanti paviršutiniškumą ir teikianti pirmenybę funkcionalumui ir struktūrinei išraiškai.
Be to, šiuolaikinė architektūra įkvėpimo semiasi iš brutalizmo ir projektuoja pastatus, kuriuose taikomi esminiai šio stiliaus principai, tačiau naudojamos šiuolaikinės medžiagos ir pažangios technologijos. Tokijo ir San Paulo miestuose brutalizmo estetika padarė įtaką naujiems architektūriniams projektams, kuriuose atviras betonas derinamas su stiklu, plienu ir tvariais elementais.
