Manoma, kad apsauginės kliūtys, kurias įmonės naudoja šiems duomenims apsaugoti, yra pakankamai patikimos, tačiau kartais kibernetiniams nusikaltėliams pavyksta jas įveikti.
Beveik visi mūsų duomenys yra internete. Jais dalijamės įkeldami turinį į socialinius tinklus, registruodamiesi interneto svetainėje, pirkdami internetu ar užsisakydami paslaugą. Manoma, kad apsauginiai barjerai, kuriuos įmonės naudoja šiems duomenims apsaugoti, yra pakankamai tvirti, tačiau kartais kibernetiniams nusikaltėliams pavyksta juos įveikti ir pavogti jautrią klientų informaciją. Šie nutekinti duomenys pasklinda šešėliniuose piktavalių įsilaužėlių tinkluose, kurie, žinodami, kokias paslaugas prenumeruojame arba kokių subjektų klientai esame,jais naudojasi vykdydami patikimas apgavystes. Vartotojų ir naudotojų organizacija (OCU) aiškina, kaip vartotojai turėtų elgtis, jei pateko į duomenų saugumo pažeidimo spąstus.
Ką nusikaltėliai gali padaryti su jūsų duomenimis?
Per pastaruosius metus baudos už saugumo pažeidimus smarkiai išaugo – 1 471 proc. nuo 821 800 eurų 2022 m. iki 12 970 000 eurų 2023 m. Tai rodo, kad padaugėjo saugumo incidentų arba jų aptikimo atvejų. Konkrečiai Ispanijoje 2023 m. buvo gauti 2 004 pranešimai apie duomenų saugumo pažeidimus. 82 proc. jų priklausė privačiajam sektoriui, o 18 proc. viešajam sektoriui.
Jei esate tarp nukentėjusiųjų, nusikaltėliai gali pasinaudoti jūsų asmens duomenimis ir jūsų vardu atidaryti banko sąskaitas, prašyti paskolų ar net atlikti nesąžiningas operacijas, apsimesdami jūsų tapatybę. Nutekėjusiais duomenimis, pavyzdžiui, telefono numeriais ar el. pašto adresais, taip pat galima pasinaudoti siunčiant apgaulingus el. laiškus ar trumpąsias žinutes. Be to, jei internetinių paslaugų slaptažodžiai nėra tinkamai apsaugoti, įsilaužėliai gali gauti prieigą prie banko sąskaitų, socialinių tinklų ar internetinių paslaugų.
Kaip elgtis?
Siekiant išvengti kibernetinių sukčių, pirmiausia reikia imtis prevencijos veiksmų. Nustatyti saugumo perspėjimus, naudoti slaptažodžių tvarkyklę, įjungti dviejų etapų autentifikavimą, naudoti antivirusinę programą ir periodiškai tikrinti savo paskyras įrankiuose, kad aptiktume duomenų nutekėjimą – tai patys pagrindiniai veiksmai, kuriais galime apsaugoti savo duomenis. Tačiau jei jūsų slapta informacija jau nutekėjo, štai ką rekomenduoja daryti OCU:
-Pakeistinutekintus slaptažodžius ir panašius slaptažodžius, naudojamus kitose paslaugose.
-Nespauskite su ta įmone susijusių nuorodų el. laiškuose, SMS žinutėse ar „WhatsApp“, kurios jums gali pasirodyti įtartinos, ir padidinkite atsargumą telefono skambučiuose, kuriuos gaunate iš tos įmonės ar susijusių įmonių.
-Praktikuokite egosurfingą, jis leis sužinoti, kokia informacija apie jus yra internete. O jei internete radote asmeninės informacijos, kurios nenorite viešinti, galite pasinaudoti savo „teise būti pamirštam“ per AEPD (Ispanijos duomenų apsaugos agentūrą ).
– Praneškite savo bankui, kad jis užblokuotų korteles ir stebėtų sukčiavimo veiklą.
