Mokslas pateikė naują apibrėžimą: didesnis produktyvumas ir kūrybiškumas.
Žiūrėjimas į erdvę nieko neveikiant a priori gali kirstis su produktyvumo sąvoka. Tačiau, pasak mokslo, taip atveriate naują erdvę smegenyse, kurioje galima kaupti žinias arba sujungti abstrakčius elementus, tampančius kūrybinėmis idėjomis.
Atrodo, kad, priešingai nei tikėtasi, tos mažos atostogos, kurias suteikiame savo smegenims svajodami – tai, kas paprastai vadinama „užbūrimu“, – leidžia mums suaktyvinti smegenų dalis, susijusias su idėjų generavimu ir naujų sąvokų mokymusi. Todėl patartina retkarčiais leisti sau pakelti akis nuo ekrano ir atsijungti nuo pasaulio nieko neveikiant.
Sąmoningas poilsis, bet be ryšio. Techniškai vadinama ramaus budrumo būsena, populiariai – svajojimu arba persikūnijimu, tai atsipalaidavusi aplinkos suvokimo būsena, kuri padeda protui apdoroti sudėtingas mintis budrumo ir poilsio metu. Tai prilygtų mobiliojo telefono lėktuvo režimo įjungimui, nes protas yra sąmoningas, tačiau aplinka kažkodėl išnyksta, o į pirmą vietą iškyla abstraktesnės ir kūrybiškesnės mintys.
Lengviau. Kai kurie žmonės turi specialią priemonę šiai proto būsenai pasiekti, tačiau kiti ją pasiekia atlikdami paprastas, pasikartojančias užduotis, pavyzdžiui, plaudami indus, valydami automobilį ar kabindami skalbinius. Daug puikių idėjų kyla prausiantis duše arba gaminant maistą. Bilas Geitsas (Bill Gates) viename iš savo klausimų ir atsakymų sesijų su „Reddit“ vartotojais yra sakęs, kad viena mėgstamiausių jo veiklų, padedančių įeiti į tokią proto atsipalaidavimo būseną, yra indų plovimas. Mokslas tai patvirtina.
Nieko neveikimas stiprina atmintį. Mokslas įrodė, kad stresas blogina ilgalaikės atminties atkūrimą, todėl priemonė, galinti sulėtinti šį praradimą, yra priversti smegenis kartkartėmis padaryti pertrauką. Žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime apžvelgtas pelių neuronų aktyvumas joms svajojant, atskleistas įvairių neuronų modelių suaktyvėjimas ir hipokampo, už atmintį ir mokymąsi atsakingos srities, suaktyvėjimas.
Šios išvados rodo, kaip svarbu šį atsiskyrimo laiką įtraukti į smegenų veiklą, kad jos galėtų įtvirtinti žinias ir įsisavinti naujus duomenis. Anekdotiškai atrodo, kad šis „nieko neveikimo“ etapas padeda būti daug veiksmingesniems ir produktyvesniems grįžus prie veiklos.
Leiskite beprotiškoms idėjoms tekėti. Nobelio premijos laureatas Albertas Einšteinas, būdamas vos 16 metų, buvo įkvėptas sukurti reliatyvumo teoriją, kuri visiems laikams pakeitė šiuolaikinės fizikos sampratą. Nors šis kūrinys buvo ilgamečio darbo rezultatas, įkvėpimas jį aplankė svajojant.
Įrodymai. 2022 m. paskelbtame tyrime nurodoma, kad psichinė būsena, kurią smegenys pasiekia patekusios į šią sąmoningo svajojimo būseną, yra panaši į tą, kurią jos įgyja kūrybinių procesų metu, todėl nenuostabu, kad dėl to, sujungus abstrakčius elementus ir išmoktas žinias, gimsta naujos ir kūrybiškos idėjos. Šios būsenos metu smegenys tampa pažintine idėjų smėlio dėže ir smagiai žaidžia su jomis bei pasąmoningai sugalvoja naujus metodus.
Scenarijus panašus į tą, kuris vyksta ankstyvaisiais miego etapais, tik su tuo privalumu, kad pabudę iš šio sąmoningo „transo“ prisiminsite idėją ir galėsite ją plėtoti arba atmesti, o tai ne visada pavyksta padaryti su idėjomis miego metu, kurios pamirštamos pabudus.
Aš nesu kvailas, aš sprendžiu problemas. Dar vienas mokslo įrodytas sąmoningo sapnavimo būsenos pasiekimo privalumas – problemų sprendimas. Tyrimai kūrybiškumo padidėjimą šioje būsenoje sieja su padidėjusiu gebėjimu spręsti problemas.
Mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie prieš spręsdami problemą skiria laiko svajoti, pasižymi didesniais gebėjimais ir tai daro kūrybiškiau. Atlikę jų smegenų magnetinio rezonanso tomografiją, jie nustatė, kad kelios jų smegenų sritys buvo labai aktyvios, įskaitant vykdomąjį tinklą, susijusį su sudėtingų problemų sprendimu.
