Giliai po mūsų kojomis esantis Žemės branduolys yra paslaptinga ir dinamiška vieta, paslėpta nuo tiesioginių stebėtojų, tačiau labai svarbi planetos stabilumui. Dešimtmečius mokslininkai tyrinėjo jo elgesį, kad geriau suprastų, kokią įtaką jis daro viskam – nuo magnetinių laukų iki tektoninio aktyvumo. Tačiau dabar novatoriškas tyrimas atskleidė precedento neturintį dalyką: Žemės branduolyje gali vykti pokyčiai, kurių mokslininkai dar niekada nematė.
Šis atradimas sukėlė mokslininkų bendruomenės susijaudinimą ir susirūpinimą, nes jis gali turėti didelės reikšmės planetos ateičiai. Štai ką žinome iki šiol.
Kas vyksta Žemės branduolyje?
Žemės branduolį sudaro du sluoksniai: kietas vidinis branduolys, sudarytas daugiausia iš geležies ir nikelio, ir jį supantis skystas išorinis branduolys. Judėdamas skystas išorinis branduolys sukuria Žemės magnetinį lauką, kuris saugo planetą nuo kenksmingos Saulės spinduliuotės ir atlieka svarbų vaidmenį navigacijos ir ryšių sistemose.
Tačiau neseniai žurnale „ Nature Geoscience“ paskelbtame tyrime teigiama, kad vidinio branduolio sukimasis gali sulėtėti arba net pakeisti kryptį. Šis reiškinys, kuris dar niekada nebuvo pastebėtas, gali reikšti esminį branduolio dinamikos pokytį.
Kaip tai buvo atrasta?
Mokslininkai šį atradimą padarė analizuodami seismines žemės drebėjimų bangas, sklindančias per Žemės branduolį. Šios bangos suteikia unikalią „momentinę nuotrauką“ apie branduolio elgseną laikui bėgant.
Lygindami pastarųjų 60 metų duomenis, mokslininkai pastebėjo netikėtą tendenciją: vidinio branduolio sukimasis, kuris, kaip anksčiau manyta, buvo šiek tiek greitesnis nei Žemės paviršiuje, pastaraisiais metais, atrodo, gerokai sulėtėjo. Tiesą sakant, kai kurie modeliai rodo, kad jo sukimasis galėjo laikinai sustoti ar net apsisukti.
Ką tai reiškia planetai?
Nors mintis, kad Žemės branduolys keičia savo elgesį, gali skambėti nerimą keliančiai, mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra priežastis nedelsiant kelti paniką. Tačiau kyla svarbių klausimų apie tai, kaip branduolio dinamika veikia likusią planetos dalį.
Štai keletas galimų pasekmių:
- Magnetinio lauko pokyčiai
- Žemės magnetinį lauką sukuria skysto išorinio branduolio judėjimas. Jei vidinio branduolio sukimasis lėtėja arba keičiasi į priešingą pusę, tai gali turėti įtakos magnetinio lauko elgsenai. Dėl to magnetinis laukas gali svyruoti ar net susilpnėti, o tai gali turėti įtakos palydovų sistemoms, elektros tinklams ir gyvūnų navigacijai.
- Poveikis geologinei veiklai
- Šerdies elgesys glaudžiai susijęs su tektoniniu aktyvumu Žemės paviršiuje. Nors neaišku, kaip branduolio sukimosi pokyčiai gali paveikti žemės drebėjimus ar ugnikalnių veiklą, mokslininkai atidžiai stebi galimas sąsajas.
- Geresnis Žemės istorijos supratimas
- Šis atradimas gali suteikti naujų žinių apie Žemės geologinę istoriją. Pavyzdžiui, jis gali padėti paaiškinti buvusius magnetinio lauko apsikeitimus, kai šiaurės ir pietų poliai apsikeitė vietomis – šis reiškinys planetos istorijoje pasitaikė daugybę kartų.
Kodėl tai vyksta?
Tiksli branduolio elgsenos pokyčių priežastis vis dar nežinoma, tačiau mokslininkai turi keletą teorijų:
- Gravitacinė sąveika: Šerdies sukimuisi gali turėti įtakos mantijos, sluoksnio virš branduolio, gravitacinės jėgos. Šių jėgų pokyčiai gali lemti branduolio lėtėjimą arba apsisukimą.
- Šiluminė dinamika: Šilumos perdavimas tarp branduolio ir mantijos taip pat gali būti svarbus. Temperatūros pokyčiai gali turėti įtakos branduolio judėjimui.
- Gamtiniai ciklai: Kai kurie tyrėjai mano, kad tai gali būti ilgalaikio tūkstančius ar net milijonus metų trunkančio ciklo, kurį tik dabar pradedame suprasti, dalis.
Kas toliau?
Šis atradimas – tai tik naujo Žemės branduolio tyrimų skyriaus pradžia. Dabar mokslininkai stengiasi surinkti daugiau duomenų ir patobulinti savo modelius, kad geriau suprastų, kas ir kodėl vyksta.
- Seisminė stebėsena: Mokslininkai ir toliau analizuos seismines bangas, kad galėtų stebėti, kaip laikui bėgant keičiasi Žemės branduolio elgesys.
- Magnetinio lauko tyrimai: Nuolatinė Žemės magnetinio lauko stebėsena padės mokslininkams nustatyti, ar yra kokių nors sąsajų su branduolio sukimusi.
- Kompiuterinis modeliavimas: Pažangus modeliavimas bus naudojamas įvairioms teorijoms patikrinti ir prognozuoti, kaip branduolio elgsena gali keistis ateityje.
Žemės branduolys yra viena iš mažiausiai ištirtų mūsų planetos dalių, tačiau tokie atradimai kaip šis primena mums, koks dinamiškas ir sudėtingas jis iš tiesų yra. Nors mintis, kad branduolys lėtėja arba keičia savo sukimosi kryptį, gali skambėti kaip mokslinė fantastika, tai realus reiškinys, galintis mus geriau informuoti apie vidinę mūsų planetos sandarą.
Mokslininkams toliau tęsiant tyrimus, aišku viena: Žemė dar turi daug paslapčių, kurias reikia atskleisti, ir kiekvienas naujas atradimas priartina mus prie mūsų pasaulį formuojančių jėgų supratimo.
