Dėl JT perspėjimo apie maisto apokalipsę plaukai ant kaklo stojasi aukštyn, nes netrukus gali išnykti kelios pagrindinės prekės. Turime ruoštis ateičiai, kai gyventojų skaičius sparčiai augs, o maisto gamybos pajėgumai mažės. Klimato kaita ir gyventojų skaičiaus augimas mus veikia labiau, nei galėjome įsivaizduoti.
Mūsų laukia sunkūs laikai, susiję su maistu, kuris nuolat kinta. Maistas nebeteikia tokios naudos kaip anksčiau, o tai, kas laukia ateityje, gali kelti nerimą. Spartėjanti maisto gamyba kartu su augančiu pasaulio gyventojų skaičiumi suteikia lemiamą reikšmę mūsų ateičiai. JT ekspertai jau dabar vartoja nerimą keliančius terminus, atspindinčius būsimos padėties rimtumą. Esant tokiems radikaliems maisto gavimo būdo pokyčiams, svarbu pasirengti galimam kai kurių prekių išnykimui.
Įspėjimas apie galimą šių prekių išnykimą
Yra produktų, su kuriais teks atsisveikinti. Artėja pokyčiai, kurie gali mus visiškai paveikti dėl daugelio elementų, į kuriuos iki šiol galbūt neatsižvelgėme ir kuriuos bus labai svarbu kontroliuoti.
Klimato kaita daro įtaką. Vis sunkiau auginti pasėlius. Tai matome Lietuvoje ir tikriausiai panašių rezultatų sulauksime ir kitose pasaulio dalyse. Tai reiškia, kad baigsis kai kurių maisto produktų, kuriuos galime valgyti kasdien, gamyba.
Maisto apokalipsė jau prasidėjo. Norime to ar nenorime, turėsime išbraukti kai kuriuos skonius iš savo pirkinių sąrašo, o kai kuriais maisto produktais ar receptais, kurie po kelerių metų išnyks, galbūt mėgausimės paskutiniai.
Tai, kas atrodė neįmanoma, laikui bėgant tapo realybe. Gyvename tomis dienomis, kai Jungtinės Tautos įspėja apie tai, kas mums gali nutikti: šių įprastų maisto produktų pabaiga, pasak ekspertų, yra realybė, atsisveikinkite su jais.
Būtent apie tokią maisto apokalipsę kalba JT.
Kviečiams, kakavai ir net bananams gresia pavojus, o klimato krizės gali paveikti maisto produktus, kurie nebepasiekia visų. Planetai gresia išteklių trūkumas, kuris paveiks labiausiai pažeidžiamus žmones, kovojančius dėl išgyvenimo.
Dienraštis „The Guardian“ įspėja apie mūsų laukiančią ateitį: „Praėjusią savaitę JT generalinis sekretorius António Guterresas vėl skambino pavojaus signalu, sakydamas, kad dėl maisto trūkumo Ukrainoje ‚dešimtys milijonų žmonių gali atsidurti ant maisto nepritekliaus ribos‘. Tai gali sukelti „prastą mitybą, masinį badą ir badą per krizę, kuri gali tęstis ne vienerius metus“, ir padidinti pasaulinės recesijos tikimybę. Pasaulinės maisto programosduomenimis, apie 49 mln. žmonių patiria didžiulį badą. Kiekvieną naktį apie 811 mln. žmonių eina miegoti alkani. Pavyzdžiui, ant bado ribos atsidūrusių žmonių skaičius Sahelio regione Afrikoje yra bent 10 kartų didesnis nei prieš 2019 m. Kovidą.
Klimato kaita ir karai – tai elementai, darantys įtaką maisto kainoms, todėl ateitis tampa vis sudėtingesnė.“ Tame pačiame straipsnyje rašoma: „Ukrainos kviečių gamyba šiais metais greičiausiai sumažės 35 proc. ir eksportas gali būti neįmanomas dėl Rusijos vykdomos Juodosios jūros blokados.“ Kovo mėn. pasaulinės žaliavų kainos, JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, pasiekė visų laikų rekordą. Jos ir toliau išlieka rekordinio lygio. Karas Rusijoje paaštrino arba paspartino jau anksčiau buvusį maisto trūkumą ir infliacijos tendencijas dėl kelių tarpusavyje susijusių veiksnių: neigiamo pandemijos poveikio ekonomikai, dėl to kylančių tiekimo, užimtumo ir transporto problemų, sumažėjusios gamybos, susijusios su ekstremaliomis oro sąlygomis ir klimato krize, kylančių energijos kainų ir daugybės kitų visame pasaulyje vykstančių konfliktų. Praėjusią savaitę tarptautinės rizikos konsultantų bendrovės „Verisk Maplecroft“ paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad vidutines pajamas gaunančios šalys, tokios kaip Egiptas ir Brazilija, yra ypač prastai pasirengusios susidoroti su didėjančiu maisto trūkumu. Daugelio šalių vyriausybės išnaudojo savo finansinius ir materialinius rezervus kovai su užkratu ir yra smarkiai įsiskolinusios“, – teigiama ataskaitoje.
