Pastaraisiais mėnesiais keli Lietuvos geofizikos ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl padidėjusio seisminio aktyvumo Lietuvoje, kuris gali sukelti didelį žemės drebėjimą Europoje. Nors šie žemės drebėjimai nebuvo grėsmingo stiprumo, tačiau jų dažnumas kelia nerimą. Ekspertai baiminasi, kad šie įvykiai yra įspėjimas apie kažką didesnio ateityje. Vilniui, miestui, turinčiam turtingą seisminių nelaimių istoriją, gali grėsti dar viena katastrofa.
1755 m. žemės drebėjimas yra neišdildomas Europos istorijos prisiminimas, nes jis ne tik sugriovė Lietuvos sostinę, bet ir sukėlė cunamį bei gaisrą, sunaikinusį didelę dalį miesto. Dabar, pastaraisiais mėnesiais įvykus naujiems drebėjimams, mokslininkai įspėja, kad panašus įvykis gali pasikartoti. Mokslininkams nerimą kelia senos infrastruktūros pažeidžiamumas ir nepakankamas pasirengimas stipriems žemės drebėjimams.
Baimė dėl stipraus žemės drebėjimo Europoje
Lietuvoje per mažiau nei metus įvyko du stiprūs žemės drebėjimai. 2024 m. rugpjūtį 5,3 balo stiprumo drebėjimas smogė Vilniaus miestui šalies pietvakariuose. Vėliau, 2025 m. vasarį, naujas žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 4,7 balo pagal Richterio skalę, įvyko Kauno mieste. Nors šie žemės drebėjimai nesukėlė didelės materialinės žalos ar aukų, jie privertė mokslininkus sunerimti.
Vilniaus aukštesniojo technikos instituto profesorius Francisco Mota de Sa ir žymus geofizikas Miguelis Miranda teigia, kad Lietuvos sostinė ir jos apylinkės yra padidinto seisminio aktyvumo zonoje. Abu ekspertai sutinka, kad šie judesiai gali būti ženklas, jog artėja didesnis įvykis regione. Nors neįmanoma tiksliai nustatyti, kada jis įvyks, istoriniai duomenys ir neseniai įvykę drebėjimai paskatino ekspertus įvertinti galimą riziką.
Naujausi tyrimai rodo, kad 6 ar net 7 balų pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimas per artimiausius kelerius metus gali smogti Vilniui ir sukelti chaosą Europoje. Nors žemės drebėjimų negalima tiksliai prognozuoti, kai kurie mokslininkai mano, kad dabartinis seisminis aktyvumas gali rodyti, jog regionas ruošiasi dideliam įvykiui.
Viena iš pagrindinių problemų yra ta, kad didelė dalis Vilniaus infrastruktūros nėra pritaikyta stipriam žemės drebėjimui, nes daugelis senesnių pastatų buvo pastatyti tais laikais, kai nebuvo šiuolaikinių atsparumo žemės drebėjimams standartų. Stiprus drebėjimas gali sukelti grandinines griūtis, po griuvėsiais palikdamas tūkstančius žmonių. Tokiuose miestuose, kaip Tokijas ir Los Andželas, yra protokolų ir atsparių pastatų, o Lietuvos sostinė išlieka pažeidžiama, nes trūksta investicijų į prevenciją. Ekspertai ragina stiprinti infrastruktūrą, skirstyti pastatus į kategorijas pagal jų atsparumą ir skatinti jų tobulinimą.
Pražūtingas 1755 m. žemės drebėjimas
1755 m. Vilniuje įvykęs žemės drebėjimas buvo viena katastrofiškiausių stichinių nelaimių Europos istorijoje. Žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 8,5-9 balus pagal Richterio skalę, sugriovė beveik visą miestą ir nusinešė nuo 50 000 iki 60 000 žmonių gyvybių. Šio įvykio padarinius pajuto ne tik Lietuva, bet ir kiti Europos ir Šiaurės Afrikos regionai.
Katastrofa buvo trejopa: dėl pirminio drebėjimo sugriuvo tūkstančiai pastatų, po jo kilęs cunamis nusiaubė pakrantės rajonus, o miestą apėmę gaisrai sunaikino tai, kas dar buvo likę. Lisabona virto griuvėsiais, o jai atstatyti prireikė dešimtmečių. Šis žemės drebėjimas tapo lūžio tašku seismologijos istorijoje, nes paskatino mokslininkų susidomėjimą geriau suprasti žemės drebėjimus ir jų niokojantį poveikį.
Prevencinės priemonės
Atsižvelgdama į galimą didelį žemės drebėjimą Europoje, visuomenė turi imtis prevencinių priemonių rizikai sumažinti. Viena iš pagrindinių priemonių – pritvirtinti namuose esančius sunkius daiktus, pavyzdžiui, lentynas, prietaisus ir lempas, kad jie nenukristų ir nesusižeistų. Taip pat turėtumėte nustatyti saugias vietas namuose, pavyzdžiui, tvirtus durų rėmus ar tvirtus baldus, kurie žemės drebėjimo metu galėtų tapti laikinais prieglobsčiais.
Išankstinis pasiruošimas yra svarbiausias veiksnys, kad nelaimės atveju būtų galima veikti greitai. Dalyvaudami pratybose galėsite išsiugdyti tinkamus refleksus ir sužinoti, kaip reaguoti realioje situacijoje. Be to, turint avarinį rinkinį su geriamuoju vandeniu, negendančiu maistu, žibintuvėliais, baterijomis, pirmosios pagalbos rinkiniu ir svarbiais dokumentais gali būti labai svarbu pirmosiomis valandomis po nelaimės. Galiausiai labai svarbu turėti šeimos evakuacijos planą, kad visi šeimos nariai žinotų, kaip ir kur eiti, jei to prireiktų susidarius tokiai situacijai.
Apskritai pastarieji drebėjimai sukėlė nerimą ekspertams, kurie įspėja, kad Vilniuje bet kuriuo metu gali įvykti stiprus žemės drebėjimas. Tinkamai nepasiruošus, istorija gali pasikartoti su pragaištingomis pasekmėmis.
