Miegas yra vienas iš svarbiausių fizinės ir psichinės gerovės ramsčių, o jo svarba gerokai viršija paprastą poilsį. Šimtmečius buvo tyrinėjama, kaip miegas veikia mūsų sveikatą ir kaip jį optimizuoti, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę. Tačiau laikui bėgant mūsų miego poreikiai ir įpročiai keičiasi. Tai, kas jaunystėje atrodo kaip įprasta rutina, vėliau tampa sudėtingesniu procesu, ypač senstant. Tokie veiksniai kaip stresas, kasdieniai rūpesčiai ar natūralūs kūno pokyčiai gali sutrikdyti gebėjimą tinkamai pailsėti.
Miegas po 65-erių: kokie pokyčiai laukia?
Garsus miego medicinos specialistas, gydytojas Eduardas Estivilis, dalijasi savo įžvalgomis apie miegą vyresniame amžiuje. Jo požiūris grindžiamas ne tik moksliniais tyrimais, bet ir asmenine patirtimi. Pasak gydytojo, sulaukus 65-erių metų, svarbiausia tampa ne miego trukmė, o jo kokybė.
„Aš esu paprasto žmogaus pavyzdys. Kai buvau vaikas, miegodavau gerai, retai sapnuodavau košmarus, nors prisimenu vieną naktį, kai po siaubo filmo sapnavau baisų sapną. Paauglystėje man buvo sunku užmigti, o rytais jausdavausi labai pavargęs. Tuo metu niekas man nepadėjo, ir aš tiesiog išgyvenau tai, kaip galėjau. Kai tapau gydytoju, dirbau daug naktinių budėjimų, miegojau labai mažai. Tai buvo sudėtingas laikotarpis, tačiau jis man padėjo suprasti miego svarbą. Dabar, būdamas 76-erių, pastebiu, kad miego poreikis yra mažesnis“, – pasakoja gydytojas.
Kodėl vyresniame amžiuje reikia mažiau miego?
Senstant miegas patiria reikšmingų pokyčių, kurie dažnai būna sunkiai suprantami. Nors nustojus dirbti atsiranda daugiau laiko miegui, miego poreikis mažėja. „Sulaukus 65-erių, mums reikia mažiau miego, nes judame mažiau ir nebeįsisaviname tiek daug naujos informacijos. Todėl šešių valandų miego visiškai pakanka, o papildomai būtina viena ar dvi trumpos popietės miego pertraukos. Visada sakau: jei matote savo senelį užsnūdusį ant sofos žiūrint televizorių, nepažadinkite jo – tai yra svarbi jo miego dalis“, – aiškina gydytojas.
Pasak Estivilio, vyresni žmonės dažnai daro klaidą manydami, kad jiems reikia miegoti daugiau nei šešias valandas. „Daugelis vyresnio amžiaus žmonių, turėdami daugiau laiko, nori miegoti ilgiau. Tačiau tai klaida, dėl kurios jie kreipiasi į gydytojus arba pradeda vartoti nereikalingus vaistus. Labai svarbu šviesti šią žmonių grupę, nes jie dažnai tampa vaistų vartotojais dėl nežinojimo, manydami, kad tabletė padės jiems miegoti 8 ar 9 valandas“, – pabrėžia gydytojas.
Gera miego kokybė – ne tik nakties, bet ir dienos įpročių rezultatas
Tinkamas poilsis priklauso ne tik nuo to, ką darome naktį, bet ir nuo įpročių, kuriuos puoselėjame dienos metu. Pats Estivilis, būdamas 76-erių, laikosi griežtos rutinos, kuri padeda jam gerai išsimiegoti. „Visada einu miegoti tuo pačiu metu ir mažai žiūriu televizorių. Kartais pažiūriu kokią įdomią laidą ar serialą, bet stengiuosi to nedaryti prieš miegą. Skaitau, klausausi muzikos, sprendžiu galvosūkius. Vakarieniauju lengvai ir keliuosi anksti – apie 7 ar pusę 8 ryto. Esu labai aktyvus: žaidžiu tenisą, golfą, daug vaikštau. Neturiu rimtų ligų, tik įprastus vyresnio amžiaus negalavimus“, – dalijasi gydytojas.
Miegas ir emocijos: kaip dienos rūpesčiai veikia nakties poilsį?
Gydytojas taip pat pabrėžia, kad mūsų emocijos ir dienos įvykiai daro didelę įtaką miego kokybei. „Kaip sakydavo mano močiutė, tas, kuris gerai nemiega, greičiausiai neturi ramios sąžinės“, – juokauja Estivilis. Tačiau priduria, kad tai nėra tik pokštas: „Iš tiesų, tai, kas vyksta dienos metu, daro didelę įtaką mūsų smegenims ir miegui.“
Kaip užtikrinti kokybišką miegą vyresniame amžiuje?
Nors mokslas dar negali atsakyti į visus klausimus apie miegą, gydytojas Estivilis pabrėžia, kad svarbiausia – sukurti tinkamą rutiną. Jis ragina vengti priklausomybės nuo vaistų ir suprasti, kad šešios valandos nakties miego, papildytos viena ar dviem trumpomis popietės pertraukomis, yra pakankamos daugumai vyresnio amžiaus žmonių. Aktyvus ir subalansuotas gyvenimo būdas, kartu su pastovia miego rutina, yra raktas į gerą poilsį ir sveikatą.
