Ši vieta, kadaise klestėjęs aukso kasyklų miestas Atonas, buvo atrasta po Luksoro Karalių slėniu, kuriame gyveno Tutanchamonas.
Kasinėjimai šioje vietoje prasidėjo 2020 m., kai miestas buvo atrastas pirmą kartą, ir ką tik baigėsi, rašo „ Dailymail“. Komanda aptiko namų, dirbtuvių, administracinių pastatų, religinių šventyklų ir pirčių liekanų.
Šioje vietoje rasti radiniai datuojami vėlesniais istoriniais laikotarpiais, įskaitant romėnų (30 m. pr. m. e. – 639 m. e. m.) ir islamo (642 m. e. m. – 1517 m. e. m.) epochas. Tai rodo, kad Atonas buvo apgyvendintas ištisus šimtmečius ir tiekė auksą kelioms Egipto dinastijoms, kurios juo puošė rūmus, kūnus ir kapavietes.
Pasak tyrėjų, tarp daugybės radinių buvo 628 keramikos ir akmens fragmentų kolekcija su hieroglifais, demotiniais ir graikiškais užrašais.
Tyrėjų nuomone, šie užrašai rodo, kad Atonas buvo daugiakultūris ir daugiakalbis miestas, ir atspindi turtingą jo gyventojų įvairovę.
Egipto turizmo ir antikvarinių vertybių ministerija antradienį paskelbė apie kasinėjimų pabaigą ir pavadino tai „svarbiu žingsniu išsaugant Egipto senovės kasinėjimų paveldą, padarant jį prieinamą ir mokslininkams, ir visuomenei“.
Pasak tyrėjų, kasinėjimų rezultatai leidžia naujai pažvelgti į senovės Egipto kasybos pramonę ir regione gyvenusių darbininkų kasdienį gyvenimą.
Kasinėjimai atskleidė stebėtinai gerai išsilaikiusią kalnakasių gyvenvietę su nepažeistais aukso apdirbimo įrenginiais ir specializuotais aukso gavybos iš kvarco gyslų fabrikais.
Šių gamyklų liekanos liudijo apie sudėtingą daugiapakopį aukso išgryninimo procesą, kurį sudarė kvarco smulkinimas, nuosėdų filtravimas specialiuose baseinuose ir rūdos lydymas molio krosnyse, kad būtų gautas grynas auksas.
Išvertus šiuos užrašus, būtų galima naujai paaiškinti, koks buvo gyvenimas dingusiame aukso mieste, taip pat suprasti jo ekonomiką, valdžią ir kultūrą.
Archeologai taip pat aptiko bronzinių monetų iš Ptolemėjų dinastijos – ilgiausios ir paskutinės senovės Egipto dinastijos, valdžiusios nuo 305 m. pr. m. e. iki 30 m. pr. m. e.
Jie taip pat aptiko penkias to paties laikotarpio aukojimo lenteles – akmenines plokštes, ant kurių buvo galima dėti maistą ir gėrimus kaip dovanas dievams ar mirusiųjų dvasioms.
Kasinėjimų metu taip pat aptikta terakotinių žmonių ir gyvūnų figūrų, akmeninių dievybių skulptūrų, keraminių indų kvepalams, vaistams ir smilkalams laikyti, taip pat papuošalų iš brangiųjų akmenų ir kriauklių.
„Tai, ką jie atkasė, buvo gerai išsilaikiusi didelio miesto vieta su beveik nepažeistomis sienomis ir patalpomis, pilnomis kasdienio gyvenimo įrankių“, – komentavo pagrindinis tyrėjas Zahi Hawass, archeologas ir buvęs Egipto turizmo ir antikvarinių vertybių ministras.
Jis pridūrė, kad daugelį metų daugelis užsienio archeologų ieškojo dingusio miesto, bet taip ir nerado.
Kas žinoma apie Atono miestą
Atonas datuojamas Amenhotepo III, vieno galingiausių Egipto faraonų, valdžiusio 1391-1353 m. pr. m. e., valdymo laikotarpiu.
Miestas, pavadintas Egipto saulės dievo vardu, buvo įkurtas 1386-1353 m. pr. m. e. Daugelį metų jis buvo pagrindinis Egipto administracinis ir pramoninis centras, išgyvenęs kelių faraonų valdymo pakilimus ir nuosmukius.
Tačiau praėjus keleriems metams po to, kai 1350 m. pr. m. e. pradžioje pradėjo valdyti faraono Tutanchamono tėvas Achnatonas, miestas buvo apleistas, o Egipto sostinė perkelta į už 250 mylių esantį Amarnos miestą.
