Įdomiame numizmatikos pasaulyje senos monetos arba monetos su kaldinimo klaidomis rinkoje gali būti parduodamos už stebinančias kainas.
Kolekcininkai už unikalius eksponatus yra pasirengę mokėti nepaprastai dideles sumas, ne išimtis ir 1975 m. 10 centų moneta. Dėl savo dizaino ypatumo šis nedidelis kūrinys tapo vienu geidžiamiausių – įvairiuose aukcionuose jis parduodamas už daugiau nei pusę milijono dolerių.
Šios monetos vertė nustebino ir ekspertus, ir kolekcininkus. Du kartus ji buvo nupirkta už įspūdingas sumas. Pirmasis pardavimas įvyko 2019 m. rugsėjo 8 d., kai, Profesionalų monetų klasifikavimo tarnybos (PCGS) duomenimis, už ją gauta 456 000 JAV dolerių. Tačiau jos kaina buvo viršyta 2024 m. spalio 27 d. internetiniame aukcione, kur už ją gauta 506 250 JAV dolerių.
Ši 1975 m. 10 centų moneta išsiskiria ir tampa geidžiamu objektu dėl to, kad joje nėra kalyklos ženklo „S“ – ši detalė neliko nepastebėta kolekcininkų. San Francisko monetų kalykla išleido daugiau kaip 2,8 mln. šios serijos monetų pavyzdžių, parduodamų specialiais rinkiniais.
Šio egzemplioriaus, vadinamo „proofmoneta be S“, skersmuo – 17,90 mm, o svoris – 2,27 g. Ją sukūrė Džonas R. Sinokas (John R. Sinnock) ir nukaldino iš 75 % vario ir 25 % nikelio lydinio ant vario šerdies. Monetos averse pavaizduotas Franklino D. Ruzvelto (Franklin D. Roosevelt) profilis, šalia užrašai „Liberty“, „JS“ ir „In God We Trust“, taip pat 1975 metai. Reverse pavaizduotas deglas, ąžuolo lapai ir alyvmedžio šakelė bei frazės „Jungtinės Amerikos Valstijos“ ir „E Pluribus Unum“.
Proof monetos dažnai labai vertinamos, tačiau dėl to, kad ant 1975 m. 10 centų monetos nėra monetų kalyklos ženklo, ši moneta tapo tikru brangakmeniu. Dėl jos retumo ir kaldinimo istorijos aukcionų rinkoje ji pasiekė neįtikėtinai dideles sumas.
